Nustatyta iki „150 DNR mėginių, pirštų atspaudų ir kitų pėdsakų“, vietos laikraščiui „Ouest France“ sakė Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau (Laurė Bekuo).

Ji teigė, kad jų analizė yra prioritetinė ir tikimasi, kad artimiausiomis dienomis gautais rezultatais bus galima rasti įkalčių, ypač jei kaltininkai turi kriminalinę praeitį.

Sekmadienį vagys užlipo ant pavogto perkraustymo sunkvežimio ištraukiamosiomis kopėčiomis ir, naudodami pjaustymo įrangą, įsilaužė į pirmojo aukšto galeriją, kurioje buvo brangenybės.

Bėgdami žemyn kopėčiomis ir įsėdę į motorolerius, jie numetė deimantais ir smaragdais nusagstytą karūną, tačiau vis tiek išsinešė aštuonis juvelyrinius dirbinius, kurių vertė vertinama 102 mln. JAV dolerių (87,7 mln. eurų).

Luvro direktorius trečiadienį pripažino, kad jie pasinaudojo akla muziejaus išorinių sienų apsaugos stebėjimo vieta.

Tačiau L. Beccuau sakė, kad valstybinės ir privačios apsaugos kameros kitose vietose leido detektyvams susekti vagis Paryžiuje ir aplinkiniuose regionuose.

Ji sakė besitikinti, kad dėl viso žiniasklaidos dėmesio apiplėšimui „plėšikai tikrai nedrįs judėti su brangenybėmis“.

„Noriu būti optimistė“, – sakė ji.

Aukciono namų „Drouot“ direktorius sekmadienį sakė, kad baiminasi, jog brangenybės bus išskaidytos į brangakmenius ir tauriuosius metalus, kad galėtų būti parduotos, nes dabartinės būklės jos būtų visiškai neparduodamos.

Tarp pavogtų daiktų yra smaragdų ir deimantų vėrinys, kurį Napoleonas Bonapartas padovanojo savo žmonai imperatorienei Marijai Luizai, ir imperatorienei Eugenijai kadaise priklausiusi diadema, nusagstyta beveik 2 tūkst. deimantų.

Sekmadienį įvykdyta įžūli vagystė pateko į viso pasaulio laikraščių antraštes, o Prancūzijoje sukėlė diskusijas apie kultūros institucijų saugumą.

Praėjus mažiau nei 24 valandoms po didelio atgarsio sulaukusio įsilaužimo, vienas muziejus rytų Prancūzijoje pranešė apie auksinių ir sidabrinių monetų vagystę, radęs sudaužytą vitriną.