E. Macronui, kuriam valdžioje liko vos pusantrų metų ir kurio populiarumo rodikliai yra patys žemiausi per visą jo darbo laiką, pastaruoju metu sunkiai sekasi Prancūziją traukti iš gilėjančios politinės ir ekonominės krizės.

Prezidentas ketina suburti sumažintą komandą, vadovaujamą septintojo premjero Sebastieno Lecornu, sakė šaltiniai naujienų agentūrai AFP.

Atsižvelgdami į profesinių sąjungų raginimą, apie 600 tūkst. protestuotojų surengė naują demonstracijų dieną visoje šalyje, pranešė kairioji profsąjunga CGT. Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad dalyvavo 195 tūkst. žmonių.

Palyginimui, profesinės sąjungos teigė, kad prieš dvi savaites į gatves išėjo daugiau nei milijonas žmonių, kai daugelis mokyklų buvo uždarytos, o viešasis transportas stojo.

„Mes nežinome, kas nutiks. Bet žinome, kad sumaištis yra. Į kurią pusę ji prasiverš?“ – per mitingą Paryžiuje sakė griežtosios kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) ugningasis lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas.

Ilgus metus pernelyg išlaidavusios valdžios pastangos sumažinti didėjančią Prancūzijos valstybės skolą susiduria su sunkumais.

Tačiau daugelis kritikų teigia, kad vyriausybės siūlomos taupymo priemonės labiausiai paliestų skurdžiausius.

Rugsėjo pradžioje Prancūzijos prezidentas paskyrė 39 metų S. Lecornu ministru pirmininku, pasirinkdamas vieną iš savo pagrindinių sąjungininkų, o ne siekdamas išplėsti vyriausybės patrauklumą platesniam politiniam spektrui.

S. Lecornu pirmtakai Francois Bayrou ir Michelis Barnier buvo nušalinti nuo pareigų po to, kai kilo konfliktas dėl Prancūzijos biudžeto labai susiskaldžiusiame parlamente.

Penktadienį S. Lecornu susitinka su kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) ir socialistų lyderiais.

Pastaroji centro kairioji partija tapo kertine svyruojančia grupe parlamente, tačiau pagrasino atšaukti paramą, jei ministras pirmininkas ir toliau sieks griežtų taupymo priemonių.

Numatoma naujoji vyriausybė turėtų būti sudaryta iš 20–25 ministrų – mažiau nei F. Bayrou kabinete, kuriame buvo 35 ministrai. Kabinetas mažinamas, anot valdžios, atsižvelgiant į planą sumažinti sparčiai didėjančią Prancūzijos valstybės skolą.

Anot šaltinių, kalbėjusių su AFP, dauguma svarbiausių ministrų turėtų išsaugoti darbą.

Prancūzija yra politinėje aklavietėje nuo tada, kai E. Macronas praėjusią vasarą surizikavo surengti pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo autoritetą. Šis žingsnis nepasiteisino – parlamentas suskilo į tris konkuruojančius blokus.