Jie keturis kartus padidino savo atstovų skaičių 348 vietų rūmuose, likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų.
RN kandidatė į prezidentus Marine Le Pen, paskelbus rezultatus, gyrė, jos žodžiais, istorinę pergalę.
Išrinkti vietos pareigūnai kas trejus metus balsuoja dėl naujų senatorių pusei vietų aukštuosiuose parlamento rūmuose. Senatoriai renkami šešerių metų kadencijai.
Kraštutinių dešiniųjų partija pirmą kartą į Senatą pateko 2014 metais, kai gavo dvi vietas. Tuomet ji vadinosi „Nacionaliniu frontu“.
2023 metais partija laimėjo tris vietas.
M. Le Pen turi geriausią savo šansą ateiti į valdžią kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, kai iš valstybės vadovo posto pasitrauks centristas Emmanuelis Macronas.
„Tai istorinė pergalė ir svarbus įvykis, kai Senate pirmą kartą suformuojama grupė“, – platformoje „X“ teigė M. Le Pen.
Kaip rodo naujienų agentūros AFP rezultatų suvestinė, sekmadienį buvo išrinkti devyni RN senatoriai, be tų trijų, kurie vietas gavo 2023 metais.
Dar du senatoriai išrinkti iš RN sąjungininko Erico Ciotti partijos „Respublikos dešiniųjų sąjunga“ (UDR).
RN pirmininkas Jordanas Bardella pareiškė, kad partijos senatoriai su UDR sąjungininkais sudarys grupę.
E. Ciotti 2024 metais pasitraukė iš dešiniosios Respublikonų partijos (LR), kai paragino sudaryti aljansą su kraštutiniais dešiniaisiais.
Tikimasi, kad daugiau nei dešimtmetį Senatui vadovaujantis 77 metų LR pirmininkas Gerard'as Larcher kitą savaitę bus perrinktas.
Dešinieji, centristai ir kairiojo sparno socialistai, remiantis pradiniais rezultatais, veikiausiai išliks kaip trys pagrindinės jėgos aukštuosiuose parlamento rūmuose.
Griežto kairiojo sparno partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) iškovojo pirmąją savo vietą.
E. Macronui 2024 metais paskelbus pirmalaikius rinkimus, antiimigracinė RN tapo didžiausia partija Nacionalinėje Asamblėjoje – žemuosiuose parlamento rūmuose – nors daugumos jai nepavyko pasiekti.
(be temos)