PRANCŪZIJOS TEISMAS PRITARĖ PAGRINDINIAMS E. MACRONO PENSIJŲ REFORMOS ELEMENTAMS

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono (Emaniuelio Makrono) pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai.

Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Tačiau Taryba atmetė šešis mažesnės reikšmės pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą priversti dideles bendroves skelbti duomenis apie tai, kiek jos turi vyresnių nei 55 metų darbuotojų, ir atskirą idėją sukurti specialią darbo sutartį, skirtą vyresnio amžiaus darbuotojams.

Šis Konstitucinės Tarybos sprendimas laikomas E. Macrono pergale, tačiau analitikai sako, kad ji 45 metų prezidentui brangiai atsiėjo asmeniškai. Jie taip pat primena apie žalą, kuri buvo padaryta šaliai ir jos ekonomikai dėl ne vieną mėnesį vykusių kartais smurtinių protestų, per kuriuos buvo sužeisti šimtai žmonių.

Prezidento palaikymo reitingai yra priartėję prie žemiausio lygio, o daugelį rinkėjų papiktino jo sprendimas nepaisant visuomenės nuomonės pasinaudoti prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad teisės aktas būtų priimtas be balsavimo.

Policijos prognozėmis, Paryžiuje penktadienio vakare turėtų susirinkti iki 10 tūkst. žmonių, tarp kurių, kaip manoma, bus ir keli šimtai kairiojo sparno radikalų, tad gali būti naujų susirėmimų.

Kol kas neaišku, ar ne vieną mėnesį trukusi profsąjungų kova prieš pensijų reformą tęsis. Profsąjungų lyderiai penktadienį sakė, jog paisys teismo sprendimo.

Tačiau Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), labiausiai į kairę pasislinkusios partijos „Nepalūžusi Prancūzija“ lyderis, tviteryje parašė, jog „kova tęsiasi ir privalo stiprėti“.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) savo ruožtu pareiškė, jog, nepaisant Tarybos penktadienį priimto sprendimo, reformos likimas „nėra nuspręstas“.

Šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ketvirtadienį, paskutinę prieš lemiamą teismo sprendimą profsąjungų organizuotą demonstracijų dieną, visoje šalyje į gatves išėjo apie 380 tūkst. žmonių.

Tačiau jų buvo gerokai mažiau nei, jos teigimu, beveik 1,3 mln. susirinkusių mitinguotojų per patį protestų įkarštį kovo mėnesį.

Pastarosiomis savaitėmis judėjimas silpnėjo – panašu, kad žmonės vis labiau praranda ryžtą aukoti darbo užmokestį, kad galėtų streikuoti ar dalyvauti mitinge.

Tuo tarpu Konstitucinė Taryba penktadienį priėmė dar vieną sprendimą – atmetė opozicijai priklausančių įstatymų leidėjų pasiūlymą surengti referendumą dėl alternatyvaus pensijų įstatymo, kuriame pensinis amžius nebūtų pakeistas.