Bloko prekybos vadovas, EK narys Marošas Šefčovičius sakė, kad su šiuo pasiūlymu, kuris „apima maždaug 72 mlrd. eurų vertės JAV importą“, susipažino Briuselyje susitikę ES prekybos ministrai.

Toks žingsnis žengtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas supurtė kelis mėnesius besitęsiančias derybas su ES ir pagrasino įvesti 30 proc. muitus bloko prekėms, jei iki rugpjūčio 1 dienos nebus pasiektas susitarimas.

ES prekybos ministrai sutarė, kad jie vis dar nori pasiekti susitarimą su Vašingtonu iki šio termino, kad būtų išvengta didelių muitų.

Tačiau tuo pat metu Briuselis ruošiasi galimoms atsakomosioms priemonėms, jei D. Trumpas visgi juos pritaikys.

„Ministrai laikėsi visiškai vieningos pozicijos, kad prireikus turėtume būti pasirengę reaguoti“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

ES jau parengė atskirą 21 mlrd. eurų vertės importo iš JAV sąrašą, kurį yra pasirengusi nukreipti prieš ankstesnius D. Trumpo muitus plienui ir aliuminiui.

Sekmadienį blokas paskelbė, kad toliau atidės šių priemonių įsigaliojimą, nes siekia susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis iki rugpjūčio.

Auga pajamos iš muitų

Augant išlaidoms, JAV vyriausybės biudžeto deficitas spalio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pat ankstesnių finansinių metų laikotarpiu, padidėjo, tačiau, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus virtinę importo muitų, pajamos iš muitų pasiekė rekordinį lygį.

Per pirmus devynis finansinių metų mėnesius, palyginti su metais anksčiau, biudžeto deficitas padidėjo 64 mlrd. JAV dolerių iki 1,3 trilijono JAV dolerių, parodė iždo departamento paskelbti duomenys.

Deficitas padidėjo išlaidoms dar labiau viršijus pajamas. Didesnės išlaidos buvo patirtos tokiose srityse kaip „Medicare“ (vyriausybės sveikatos priežiūros programa vyresnio amžiaus žmonėms) ir „Medicaid“ (federalinė programa mažas pajamas gaunantiems amerikiečiams).

Taip pat padidėjo išlaidos valstybės skolos palūkanoms, kurios pasiekė rekordinius 921 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau padidėjo ir muitų surinkimas: nuo 61 mlrd. JAV dolerių iki 113 mlrd. JAV dolerių ir šis rekordinis lygis viršijo daugelio ankstesnių finansinių metų rodiklius.

Vien birželį JAV vyriausybė surinko 27 mlrd. JAV dolerių muitų, palyginti su 7 mlrd. JAV dolerių metais anksčiau.

Pajamos iš muitų smarkiai padidėjo po to, kai sausį į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas balandį įvedė 10 proc. muitą importui iš beveik visų prekybos partnerių šalių ir kartu nustatė dar didesnius muitus Kinijos prekėms, plienui, aliuminiui bei automobiliams.

D. Trumpo administracija ne kartą nurodė, kad muitai yra pajamų šaltinis.

Iždo sekretorius Scottas Bessentas administracijos posėdyje praėjusią savaitę sakė, kad iki metų pabaigos pajamos iš muitų gali viršyti 300 mlrd. JAV dolerių, nors ekonomistai įspėja, kad laikui bėgant muitai gali pakeisti prekybos srautus.

Bendros vyriausybės biudžeto pajamos padidėjo 7 proc., visų pirma dėl didesnės fizinių asmenų sumokėtų mokesčių sumos, o biudžeto išlaidos iš viso padidėjo 6 procentais.