Prestižiniai objektai Vokietijoje – Rusijos oligarcho rankose | kl.lt

PRESTIŽINIAI OBJEKTAI VOKIETIJOJE – RUSIJOS OLIGARCHO RANKOSE

Viena sturtingiausių Rusijos žmonių Arkadijus Rotenbergas perka nekilnojamojo turto objektus Vokietijoje. Tai daroma nepaisant jam taikomų ES ir JAV sankcijų, pasitelkus fiktyvias kompanijas ir gudrias verslo schemas.

Elitiniai kompleksai

Vokietijos kultūros istorijai svarbus kompleksas ir liukso klasės viešbutis Berlyne, prabangus biurų centras Hamburge, pastatai pačioje Miuncheno širdyje – su aukščiausios klasės restoranu, biurais, butikais. Tai tik keli elitinio nekilnojamojo turto objektai Vokietijoje, atsidūrę vieno įtakingiausių Rusijos oligarchų, asmeninio prezidento Vladimiro Putino draugo, galbūt pastarojo verslo vystytojo, rankose.

Išnagrinėję aukščiausios klasės nekilnojamojo turto objektų nuosavybės dokumentus visuomeninės televizijos SWR ir laikraščio "Berliner Zeitung" žurnalistai atsekė schemas, kai, naudojantis dešimtimis Mergelių Salose, Panamoje, Kipre ir kt. registruotų kompanijų, įsigyti "Opern Palais" kompleksas Miunchene, verslo centras LES1 Hamburge, Frankfurte prie Mano esantis viešbutis "Sofitel", kompleksas prestižiniame sostinės rajone. Vien šių keturių objektų vertė – beveik 1 mlrd. eurų.

Šių pirkimų istorijos atveda į mistines kompanijas arba į firmas, susijusias su A.Rotenbergu, ES bei JAV sankcijų sąraše atsidūrusiu dar 2014 m. ir neturinčiu teisės nei užsiimti verslu šiose teritorijose, nei turėti kokių nors verslo ryšių.

"Užsienyje Vokietija laikoma teisinės valstybės gynėja. Kai dėl Krymo aneksijos buvo paskelbtos sankcijos Rusijai ir A.Rotenbergui, 2014 m. vasarą federalinė kanclerė Angela Merkel pasakė, kad "sankcijos nėra savitikslės, jos skelbiamos tik tuo atveju, kai nėra išvengiamos". Realybė pasirodo esanti kitokia", – su nusivylimo gaidele rašo "Berliner Zeitung".

Prarado senąjį teatrą

Kaip iškalbingą pavyzdį, kokiu būdu buvę nepatrauklūs, tačiau labai perspektyvūs nekilnojamojo turto objektai ilgainiui atsidūrė pinigų plovimo schemose, "Berliner Zeitung" pateikė pačioje Berlyno širdyje esančio "Kudamm Karre" komplekso istoriją.

Pusantro futbolo stadiono dydžio "Kudamm Karre" yra pačioje vakarinės Berlyno dalies širdyje. Tai ne tik brangus nekilnojamojo turto objektas – šiai vietai berlyniečiai jaučia ypatingų sentimentų, su ja susijusi miesto, o ir visos šalies istorija.

Vokietija yra gera vieta paslėpti pinigus, nes nekilnojamojo turto srityje stinga skaidrumo.

Kompleksui priklausantis XX a. trečiajį dešimtmetį įkurtas teatras – "Komödie" ir "Theater am Kurfürstendamm" – asocijavosi su tarpukario Berlyno lengvabūdiškumu, vieta, kur negalvojama apie ekonomines suirutes, politikos peripetijas, kur savo karjerą pradėjo ne viena ano meto žvaigždė, tarp kurių – ir būsimoji Holivudo diva Marlene Dietrich.

Įstaiga, kurios vienoje scenoje viešpatavo komedija, kurią dėl išskirtinės akustikos mėgo ir rimtojo žanro mylėtojai, ramiai gyvavo septynis dešimtmečius. Prieškarinės šlovės istorija tęsėsi ir pokariu: likęs sąjungininkų išvaduotoje Berlyno dalyje, prašmatniame jo kvartale, jis buvo vienas kultūros centrų, kuriuose laisvalaikį leido nuo likusios Vokietijos Federacinės Respublikos atkirsti Vakarų Berlyno gyventojai. Simboliška ir tai, kad viename šio komplekso požeminio garažo aukšte šaltojo karo metais įrengta požeminė slėptuvė, galinti talpinti daugiau kaip 3,5 tūkst. žmonių.

Šlovės metas baigėsi XX a. paskutinį dešimtmetį, kai Berlyno senatas nusprendė parduoti objekto nuomos teises. Žingsnis po žingsnio ilgainiui miestas neteko ne tik teisės į pastatus – iš sutarčių išnyko garantijos, kad bus išsaugota bent dalis pirminės komplekso paskirties. "Kudamm Karre" už 2 mln. tuomečių markių parduotas nekilnojamojo turto vystytojams, kol galiausiai atsidūrė įtartinų veikėjų rankose. Neoficialiais duomenimis, 2014-aisiais už kompleksą sumokėta 170 mln. eurų.

Žurnalistams nepavyko išaiškinti, kodėl pastatų komplekso niekada oficialiai neįvertino kultūros paveldo specialistai, o Berlyno savivaldos struktūros nesivargino derėtis su verslininkais dėl galimybės išsaugoti Vokietijos teatro istorijai svarbius objektus, o galiausiai nesidomėjo ir asmenimis, įsigijusiais kompleksą.

Prekybos centrai, biurų kompleksai, 102 m daugiaaukštis, – visa tai jau netrukus vietą užleis naujųjų savininkų vizijoms. Įsikišus visuomenei, turto vystytojai sutiko, kad naujajame centre būtų ir teatras – nugriovus istorinį pastatą, naujoji žiūrovų skirta salė atsiras požeminiame aukšte.

Matrioškos principas

Naujuosius "Kudamm Karre" šeimininkus žurnalistai lygina su rusiškomis matrioškomis: iki pagrindinio savininko prisikapstyti galima tik žingsnis po žingsnio išsiaiškinus vis smulkesnės įmonės akcininkus.

Oficialiai "Kudamm Karre" vystytoju skelbiasi kompanija "Mars PropCo 1 S.a.r.l.". Dalis jos akcijų – "Mozart Holdco S.a.r.l." nuosavybė, o ši yra antrinė "Dorado Services S.A." įmonė. Dar neseniai Panamoje registruota pastaroji kompanija balandį persikėlė į Mergelių Salas. Jos dokumentuose minimas vienintelis savininkas – Michailas Opengeimas.

"Kiekvienas Maskvoje žino, kad jis yra artimas A.Rotenbergui ir kiekvienas žino, kiek A.Rotenbergas artimas Vladimirui Putinui", – sako publicistas, Rusijos ekspertas Borisas Reitschusteris. Apie verslininkų artimus ryšius byloja ir faktai: dar neseniai M.Opengeimas užėmė aukštas pareigas A.Rotenbergui priklausančioje kompanijoje "Volgogradneftemaš".

Finansų ekspertas, teisininkas Johannesas Fiala susektą kompanijų tinklą vadina maskuojančiu modeliu, voratinkliu, kuri slepia tikrąjį gausybės firmų, tarpusavyje susijusių pavaldumo ryšiais, savininką.

Žurnalistų bandymai gauti daugiau informacijos apie verslą Vokietijoje, nebuvo sėkmingi: A.Rotenbergas ignoravo SWR ir "Berliner Zeitung" klausimus.

Peni valstybės užsakymai

A.Rotenbergo ir Rusijos prezidento draugystė skaičiuoja ne vienus metus nuo paauglystės, kai susitiko sambo klube. Abiejų tolesnė profesinė veikla pasuko skirtingais keliais (A.Rotenbergas tapo treneriu, o V.Putinas – KGB karininku), tačiau asmeniniai santykiai nenutrūko. Ant pamėgtojo tatamio vaikystės bičiuliai susitikdavo net ir tuomet, kai V.Putinas buvo Sankt Peterburgo vicemeru.

Ryškius pėdsakus A.Rotenbergas paliko valstybiniame spirito monopolyje, o galiausiai įsitvirtino didžiausioje šalies bendrovėje, valstybiniame dujų koncerne "Gazprom".

Manoma, kad būtent per A.Rotenbergą Rusijos prezidentas vykdo savo verslus – prezidento nuosavybė, skirtingai duomenimis, vertinama 40–200 mlrd. dolerių. Žurnalas "Forbes" A.Rotenbergą vadina "valstybinių užsakymų karaliumi", o jam priklausančią nuosavybę vertina 2,6 mlrd. dolerių.

Savąjį koncerną "Stroigazmontaž" A.Rotenbergas įkūrė 2008 m. kartu su broliu Borisu, sujungęs penkias firmas, kurias už 350 mln. dolerių įsigijo iš "Gazprom"; jo pavardė minima ir uostų versle bei nekilnojamojo turto rinkoje.

Aneksavus Krymą, A.Rotenbergas sulaukė asmeninio V.Putino "prašymo" (o iš valstybės – užsakymo) nutiesti tiltą į pusiasalį. Prezidento užgaida įvykdyta: Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliu tapęs tiltas per Kerčės sąsiaurį atidarytas šiomis dienomis.

Prezidento Baracko Obamos pasirašytame teisės akte, skelbiančiame asmenis, su kuriais JAV draudžia turėti verslo ryšių ir kurių sąskaitos užšaldomos, A.Rotenbergo pavardė atsirado dar 2014-ųjų kovą. Jau po kelių mėnesių jo pavardė atsidūrė ir ES sankcijų sąraše.

Tačiau nemalonumai Vakaruose nesustabdė verslo gimtinėje. 2015 m. A.Rotenbergas jau gavo 9 mlrd. dolerių vertės valstybės užsakymų – beveik tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Konfiskuotų – arba ne

"Sankcijos A.Rotenbergui skausmingos, nes jam priklauso daug nekilnojamojo turto už Rusijos ribų", – sako organizacijos "Transparency International Russia" vadovas Ilja Šumanovas. Todėl, norėdamas apeiti apribojimus, oligarchas naudojasi verslo patikėtiniais ir sudėtingomis schemomis. I.Šumanovo teigimu, kleptokratai pirmiausia perveda savo pinigus į saugias vietas – tokias kaip Anglija ar Vokietija, tada išsiunčia ten savo šeimas, o galiausiai skalbia savo mundurus.

Vaikais A.Rotenbergas, regis, pasirūpino. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, jo dukra Lilia 2008 m. sausį įkūrė Berlyne nekilnojamojo turto firmą "Rotex GmbH" – registruotą, beje, prie pat "Kudamm Karree". Seseriai savąją nekilnojamojo turto firmos TPS akcijų dalį perleido ir šiemet balandį JAV sankcijų sąraše atsidūręs verslininko sūnus Igoris Rotenbergas. Pagrindinis medikės diplomą turinčios L.Rotenberg verslas – medicininio turizmo iš Rusijos į Vokietiją organziavimas.

Tiesa, A.Rotenbergui sekasi ne visur. Antai Italijoje dar 2014 m. iš jo konfiskuota 30 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto: vilos, liukso klasės viešbutis, butas. Po šių nemalonumų Valstybės Dūmoje atsirado įstatymo, neoficialiai pavadinto Rotenbergo įstatymu, projektas, pagal kurį užsienio teismų sprendimų svetur patirtos netektys Rusijos piliečiams turėjo būti kompensuotos iš RF biudžeto. Įstatymas nebuvo priimtas tik per plauką.

Panašiai rusų oligarchui nutiktų ir su Vokietijoje įsigytu turtu. Jei pasitvirtintų, kad "Kudamm Karre" pirkta už A.Rotenbergo pinigus, šis sandėris būtų neteisėtas – pažeistų sankcijas ir greičiausiai pinigų plovimą draudžiančius teisės aktus. Tokiu atveju turtas būtų konfiskuotas.

"Teoriškai, – ne be ironijos rašo "Berliner Zeitung", cituodamas neįvardytą finansinių nusikaltimų tyrėją: Vokietijos prokurorai neturi galimybių nustatyti, kas iš tikrųjų slepiasi po Mergelių Salose registruota firma ir todėl (beveik) niekada nereaguoja."

Naujuosius "Kudamm Karre" šeimininkus žurnalistai lygina su rusiškomis matrioškomis.

Vieta paslėpti pinigus

"Transparency International" atstovo teigimu, Vokietija Rusijos oligarchams yra ne tik tranzito šalis, bet ir investicijų tikslas. "Vokietija yra gera vieta pinigams paslėpti, nes nekilnojamojo turto srityje stinga skaidrumo", – sako I.Šumanovas.

"Bendraujant su įvairių šalies kriminalinės policijos pareigūnais ir finansinių nusikaltimų tyrėjais, dažnai išgirsime tą patį: Vokietija yra nešvarių pinigų plovykla", – rašo leidinys.

Pinigų plovimo istorijomis užsiima apie 300 kriminalinės policijos tyrėjų. Šiemet jie sulaukė maždaug 50 tūkst. pranešimų apie galimus tokio pobūdžio nusikaltimus. Atitinkamose muitinės tarnybose – ne ką geriau: 80 proc. nuo 2017 m. susikaupusių bylų (31 tūkst. pranešimų) nebuvo išnagrinėtos. Kritikos sulaukia ir šalies įstatymų bazė, kurioje ekspertai įžvelgia net ne spragų, o ištisus vartus, pro kuriuos prasmukus galima išvengti atsakomybės.

Patiries Vokietijos publicistai siūlo pasimokyti iš Italijos: pareiškus įtarimus, asmuo turi įrodytų savo pajamų šaltinį. Vokietijoje, esą, yra atvirkščiai: galbūt nelegalių pinigų kilmę turi įrodyti tyrėjai, kurie, be kita ko, atsimuša į sieną, nes, pvz., neturi galimybių dirbti su Belizo ar Mergelių Salų tarnybomis, o ir su Rusija dirbama nenoriai – iš rytų dažnai gaunami užklausimai veikiau panėšėja į ekonominį šnipinėjimą nei geranorišką bendradarbiavimą.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

tai

juk zydas ir pilietybe nusipirkes darys pertvarka pas doicius juk pinigai ir jav valdo tai kaip kitaip.......

to kas

čia apie kacapus kaip tu :)

kaskass

kad cia apie bandziugu rusija....,ane???
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS