Rinkos lūkesčiai dėl palūkanų normų didinimo išaugo po to, kai JAV ir Izraelio karas su Iranu sukėlė pasaulinį energetikos šoką, kuris jau dabar didina infliaciją euro zonoje. Kainos bendros valiutos zonoje kovą šoktelėjo 2,6 procento ir viršijo ECB tikslinę 2 proc. ribą.
ING ekonomistas Carstenas Brzeski sakė, kad ECB prieš karą kartotas teiginys, kad palūkanų normų atžvilgiu bankas yra „geroje padėtyje“, „jau nebegalioja“.
„Bankas vėl grįžo į krizės režimą perkeldamas dėmesį nuo ilgalaikių prognozių prie faktinių įvykių ir grįždamas prie „vairavimo pagal situaciją“ požiūrio“, – sakė jis.
Vis dėlto ekonomistai tikisi, kad ECB ketvirtadienį dar nesiims jokių veiksmų ir paliks savo bazinę indėlių palūkanų normą 2 proc. lygyje, kur ji yra nuo praeitų metų birželio, nes laukia, kaip klostysis karo situacija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė paliaubas su Iranu, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms, o atakos regione iš esmės baigėsi, nors Hormuzo sąsiauris tebėra didžiąja dalimi uždarytas tanklaivių eismui.
Ekonomistai pažymi, kad energijos kainos taip pat nekilo taip greitai, kaip po 2022 metų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, o tiekimo grandinės nesusiduria su tokiais pačiais sutrikimais.
Neskuba
Nepaisant prisiminimų apie 2022 metus, kai ECB buvo kritikuojamas už pernelyg lėtą palūkanų normų didinimą sparčiai augant infliacijai, politikos formuotojai davė suprasti, kad neskuba.
„Neskubame, – praėjusią savaitę laikraščiui „The Financial Times“ sakė Latvijos banko vadovas ir ECB palūkanų normų nustatymo valdančiosios tarybos narys Martinis Kazakas.– Vis dar turime didelę prabangą rinkti duomenis ir formuoti savo nuomonę.“
Palūkanų normų didinimas taip pat turėtų neigiamos įtakos vangiai euro zonos ekonomikai, kurios svarbiausiems gamintojams ypač tenka naujas spaudimas dėl energetikos šoko. Praėjusią savaitę paskelbta apklausa parodė, kad balandį dėl karo poveikio euro zonos verslo aktyvumas susitraukė pirmą kartą per 16 mėnesių.
Dvigubas neaiškumas
Daug kas priklauso nuo to, ar Iranas ir JAV sugebės pasiekti ilgalaikį susitarimą, užtikrinantį naftos ir dujų tiekimą iš Persijos įlankos per Hormuzo sąsiaurį, o tai veiksnys, kurio ECB nekontroliuoja.
Visi žvilgsniai bus nukreipti į ECB pirmininkės Christine Lagarde spaudos konferenciją po posėdžio, nes bus laukiama užuominų apie palūkanų normų perspektyvas.
Tačiau ji greičiausiai pakartos pastarųjų savaičių teiginius, kad bankas yra „gerai pasirengęs“ susidoroti su karo pasekmėmis, ir atsisakys komentuoti būsimus sprendimus.
Praėjusią savaitę Berlyne C. Lagarde sakė, kad ECB susiduria su „dviguba neapibrėžtumu“, nes neaišku, kiek laiko truks šis sukrėtimas ir kokį poveikį jis turės visai ekonomikai.
„Konflikto nepastovumas – karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas, atnaujinimas – labai apsunkina pasekmių trukmės ir masto įvertinimą“, – sakė ji.
Vis dėlto dauguma ekonomistų mano, kad ECB kol kas nesiims jokių veiksmų dėl palūkanų normų.
Dabartinė situacija ir situacija 2022 metais yra „labai skirtingos“, sakė „Oddo BHF“ ekonomistas Bruno Cavalier.
„Sąlygos, kuriomis kiltų neenergetinių prekių kainos ir darbo užmokestis, nėra susiklosčiusios, – pridūrė jis. – ECB gali sau leisti nieko nedaryti.“
Naujausi komentarai