Jo duomenimis, SGD tiekimas iš JAV per pirmus tris šių metų mėnesius sudarė 50,7 proc., iš Rusijos – 17,0 proc., iš Kataro – 10,8 proc. visos jų importo vertės.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, SGD importas į ES finansine išraiška išaugo 45,3 proc., o apimtimis – 12,1 procento.

Tuo tarpu dujų importas vamzdynais kiekiu sumenko 12,1 proc., tačiau verte – ūgtelėjo 19,0 procento.

Daugiau nei pusė dujinės būsenos gamtinių dujų šiemet sausį-kovą importuota iš Norvegijos (52,6 proc. visos importo vertės). Po jos sekė Alžyras (19,4 proc.), Rusija (11,1 proc.).

Naftos importą ES sumažino 8,0 proc. apimtimis ir 11,9 proc. verte.

Pagrindiniai naftos teikėjai pirmąjį šių metų ketvirtį buvo JAV (15,0 proc. importo pagal vertę), Norvegija (13,5 proc.), Kazachstanas (12,7 proc.).

Per pirmus tris šių metų mėnesius ES importavo energetikos produktų už 95,3 mlrd. eurų, iš viso 176,4 mln. tonų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, importo apimtys sumenko 3,9 proc., vertė padidėjo 0,3 procento.

Pasaulinė prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) 2024-aisiais susitraukė  pirmąkart per daugiau nei dešimtmetį, tačiau nežymiai – 0,7 proc., nurodoma organizacijos „Energy Institute“ metinėje rinkos apžvalgoje, kurias iki šiol skelbė britų energetikos milžinė BP.

Anksčiau šios rinkos nuosmukis buvo užfiksuotas 2012 metais (1 proc.), o vėliau fiksuotas nuolatinis augimas, 2019-aisiais net viršijęs 12 procentų.

Naujausioje rinkos apžvalgoje tarptautinė SGD rinka 2024 metais įvertinta 418 mln. tonų, o 2023-iaisiais – 420 mln. tonų.

Labiausiai SGD eksportą pernai padidino Rusija, o labiausiai sumažino Egiptas.

Iš didžiausių SGD pirkėjų importą praėjusiais metais mažino Europą, įskaitant Turkiją, didino Kinija ir Indija.