JAV prezidento kritikai jau ne sykį kartojo, kad D. Trumpas yra prorusiškas ir kartu su Vladimiru Putinu derasi prieš Ukrainos interesus. Tačiau praleidžiamos ne labai garsiai skambančios, bet reikšmingos „detalės“. Pavyzdžiui šį kartą, S. Witkoffo lėktuvas dar nebuvo pakilęs skrydžiui namo, o Vašingtone jau buvo priimti du svarbūs sprendimai – tiekti Ukrainai aviacines bombas ir panaikinti Joe Bideno administracijos taikytas išlygas, leidžiančias vykdyti mokėjimus už rusišką naftą ir dujas. Tai ne kas kita, kaip žaibiškai Maskvai pasiųstas įspėjimas nebandyti D. Trumpo kantrybės.
Vieno autoritetingiausių Rusijos politikos ekspertų, apžvalgininko Ivano Preobraženskio nuomone, V. Putinas toliau mėgins tempti laiką ir kiekviename žingsnyje bandys išsiderėti sau bent kokių nors nuolaidų. Visai tikėtina, kad JAV atsakys į tai „baudžiamosiomis akcijomis“, bet Kremliaus diktatorius yra pasirengęs aukoti savo valdinius dėl „didžiųjų tikslų“.
I. Preobraženskio teigimu, laikas būtų nustoti dirginti sau emocijas neįtikėtinomis teorijomis apie „agentą Krasnovą“ ar „Trumpo – Putino duetą“. D. Trumpui rūpi tik jo paties interesai ir daugiau absoliučiai niekieno. Jo derybinė pozicija išliks tokia, kokia yra šiandien: kai manys, kad lengviau paspausti Ukrainą – spaus Ukrainą, o jei manys, kad kažkuriuo metu gali paspausti Rusiją – spaus Rusiją. Galiausiai, visai neatmestinas scenarijus, kad atsidūręs aklavietėje, jis pasitrauks iš derybų ir amerikiečių publikai paaiškins, kad visomis išgalėmis siekė taikos, bet viską sugadino priedurniai ukrainiečiai, rusai ir europiečiai.
Rusija apsimetinės, kad net nepastebėjo pastarųjų JAV veiksmų. Žais savotišką žaidimą, suvokiant, bet nepripažįstant, kad D. Trumpas spaudžia Maskvą. Svarbiausia, kad jis apie tai viešai nekalbėtų.
– V. Putinas, kalbėdamas apie ugnies nutraukimo galimybę, daug išvedžiojo ir „drumstė vandenį“. Tačiau nebuvo anksčiau girdėtos bravūros „viskas vyks pagal mūsų sąlygas“. Jis prisibijo D. Trumpo?
– V. Putinas net nepasakė, kad nenori paliaubų, tik pradėjo vardinti krūvas aplinkybių – nuo techninių, kurias iš tiesų reikės aptarinėti, iki „pirminių karo priežasčių“, kurių apskritai neįmanoma aptarinėti ir tikrai niekas netenkins su tuo susijusių reikalavimų.
Akivaizdu, kad jo strategija – neerzinti D. Trumpo, bet ir nesutikti su jo sąlygomis. Pirmasis V. Putino tikslas – padaryti taip, kad amerikiečiai labiau spaustų ne jį, o Volodymyrą Zelenskį. Antrasis – pirma gauti nuolaidų, o tada sutikti derėtis. Nes tai, kas vyko dabar yra derybos ne dėl paliaubų, o dėl būsimų derybų. Kiekviename derybų etape V. Putinas bandys išsimušinėti nuolaidas ir stengsis kiek įmanoma derybas ištęsti, kas, greičiausiai, ir nutiks. Galiausiai įvyks asmeninės derybos su D. Trumpu ir ten spektaklis baigsis.
– Atsakomoji D. Trumpo retorika buvo švelni, rodanti tam tikrą lengvą nusivylimą, bet Vašingtono veiksmai – konkretūs. Bombos Ukrainai ir naujos ekonominės sankcijos Rusijai. Nebaisus smūgis, bet aiškus įspėjimas Kremliui. V. Putinas suprato šį įspėjimą?
– O kaip Rusija gali reaguoti į tokius įspėjimus? Jokių poveikio priemonių prieš JAV ji neturi ir tai puikiai supranta. Gali atsakyti suduodama naujus masinius smūgius Ukrainai, taip neva parodant savo „kietą derybinę poziciją“.
Rusija apsimetinės, kad net nepastebėjo pastarųjų JAV veiksmų. Žais savotišką žaidimą, suvokiant, bet nepripažįstant, kad D. Trumpas spaudžia Maskvą. Svarbiausia, kad jis apie tai viešai nekalbėtų. Kol kas D. Trumpas to nedaro ir jei skambinsis su V. Putinu, veikiausiai vėl kalbės švelniu tonu. Kremliui labai svarbu kuo ilgiau vengti tiesioginės, viešos konfrontacijos, bet, manau, kad jie rengiasi ir tokiam scenarijui, galinčiam baigtis derybų nutraukimu. V. Putino pasirodymas apsirėdžius kažkuo panašiu į karinę uniformą – aiškus tokios pozicijos signalas.
Ivanas Preobraženskis/Asmeninio arch. nuotr.
– D. Trumpui asmeniškai svarbus taikos derybų procesas ir jis gali imti ne žodžiais, o darbais bausti Rusiją už nesukalbamumą. Ar Rusija pasirengusi tokiai konfrontacijai?
– Moraliai – taip. Ekonomiškai – nelabai. V. Putinas seniai parodė, kad dėl savo tikslų yra pasirengęs aukoti Rusijos gerovę ir numano, kad JAV gali smūgiuoti skaudžiai, bet ne mirtinai, o tai reiškia, kad su tuo galima susitaikyti. Manau, kad jis bandyt manevruoti ir gudrauti – tartis su amerikiečiais, kad šie garsiai skelbtų mažai reikšmingas sankcijas, bet tyliai naikintų svarbias.
Žinoma, V. Putinas labai svajoja apie „didelę“ sutartį su JAV dėl amerikiečių verslo sugrįžimo į Rusiją ir europiečių paliktos nišos užpildymo. Taip V. Putinas galėtų baigti karą, nesugriaudamas ekonomikos ir išlaikydamas savo režimo patvarumą. Bet to tikimybė tokia maža, kad turbūt net Kremliuje nevertinama rimtai. O apie JAV praktiškai nėra ką ir kalbėti. Tokios schemos nenaudingos nei amerikiečių verslui, nei asmeniškai D. Trumpui. Vienintelis dalykas, ko jam reikia – sudaryti paliaubas ir pasigirti amerikiečiams, koks jis efektyvus lyderis.
Rusija šioje situacijoje turi vieną privalumą, kuriuo be abejo stengsis pasinaudoti – asmeninė D. Trumpo antipatija V. Zelenskiui. Senos nuoskaudos už atsisakymą 2020 m. padėti jo rinkimų kampanijai, perduodant kompromatą apie J. Bideno sūnų ir net tam tikrą paramą demokratų kandidatui. Tuo metu V. Putino atžvilgiu jokių asmeninių nuoskaudų nėra. Atvirkščiai, D. Trumpas mano, kad 2020 m. jie abu nukentėjo nuo J. Bideno.
– Be to, D. Trumpui svarbu tai pasiekti kiek įmanoma greičiau?
– Svarbu, bet ne kritiškai. Tai problema, į kurią galima nusispjauti, jei reikalai nebeatitiks jo norų. Taika Ukrainoje anaiptol nėra vienas iš svarbiausių klausimų amerikiečiams ir nesėkmės atveju D. Trumpas jiems pasakys: „Aš stengiausi ir padariau viską, bet su tuo priedurniu Putinu, priedurniu Zelenskiu ir tokiais pat priedurniais europiečiais nieko nuveikti neįmanoma. Todėl aiškinkitės jūs, priedurniai, patys, o didžiosios ir galingosios JAV jums padės, kai bent kiek proto įgysite“.
Jis jau ne sykį buvo patekęs į skandalus su prostitutėmis ir apskritai skandalai jį lydi dešimtis metų. Niekas iš to nesutrukdė jam du kartus tapti JAV prezidentu.
– Akivaizdu, kad D. Trumpas nelaiko Ukrainos jo verta partnere ir „rimčiau“ kalba su tokiais veikėjais kaip V. Putinas ir Xi Jinpingas. Tačiau taip pat akivaizdu, kad jis nepaiso niekieno interesų, išskyrus savo asmeninių ir gali bausti ir baudžia visus jam neįtikusius. Gal laikas nustoti iškreipinėti mūsų pačių padėties suvokimą per „agento Krasnovo“ prizmę ir pripažinti, kad D. Trumpas yra ne prorusiškas ar dar prokažkoks, o griežtai ir išskirtinai protrumpiškas?
– Aš puikiai suprantu, iš kur kyla susižavėjimas sąmokslo teorijomis iš serijos „Trumpas – KGB agentas“. Ypatingai, kai tokios teorijos plinta posovietinėse šalyse, įskaitant Lietuvą. Iš kažkur išlindusių senų kagėbistų pasakos apie tai, kaip jie užverbavo D. Trumpą yra absurdiškos. Net jei mes sau leisime bent sekundėlei patikėti, kad kadaise taip ir buvo, dabartinės padėties tai visiškai nekeičia – juokinga net kalbėti apie tai, kad JAV prezidentas yra kažkieno agentas.
Sakoma, kad Kremlius turi kažkokios neva baisiai skandalingos ir D. Trumpą kompromituojančios medžiagos. Sako, kad prieš dešimtis metų Maskvoje nufilmuoti jo pasismaginimai su prostitutėmis. D. Trumpui į tai giliai nusispjaut. Jis jau ne sykį buvo patekęs į skandalus su prostitutėmis ir apskritai skandalai jį lydi dešimtis metų. Niekas iš to nesutrukdė jam du kartus tapti JAV prezidentu.
Taip kad sutinku – laikas mesti tas pasakas apie Kremliaus įtaką D. Trumpui ir menamą jo palankumą kam nors išskyrus jį patį. Šiose derybose jis elgiasi vienaip ar kitaip ne todėl, kad jam labiau patinka ar nepatinka kažkuri pusė, o todėl, kad tai jo įprasta derybų taktika – spausti ten, kur spausti lengviau. Jis pajuto, kad Ukraina yra silpnesnioji pusė, todėl prispaudė V. Zelenskį, bet kai tik pajus, kad namie tai kelia nereikalingų problemų, ims labiau spausti Rusiją. Kai manys esant naudinga derinti poziciją su Kyjivu – derins, o jei kažkuriuo momentu manys, kad naudingiau derinti su Maskva – būtent tai ir darys. Jam nerūpi, ką apie jį mano rusai, ukrainiečiai ir europiečiai. Svarbi tik JAV rinkėjų nuomonė.
