Lietuva žengė pirmąjį žingsnį atsisakydama priklausomybės nuo rusiškų dujų. Iš pradžių nuomojosi suskystintų gamtinių dujų terminalą, vėliau jį įsigijo.
Visiškai rusiškų dujų atsisakė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Nebeperka nei rusiškos naftos, nei elektros.
Tuo pat metu Amerika ir Europa pirštais rodo viena į kitą. Europos Sąjunga kritikuoja D. Trumpo ir V. Putino sandorį dėl rusiškų degalų. O Amerika – kad Europa veidmainiauja.
„Europiečiai nuo šio karo pradžios Rusijai davė daugiau pinigų nei Ukrainai, nes nesugeba atsisakyti rusiškos energijos“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O čia jau dvi medalio pusės. Didžiąją dalį gamtinių dujų Europa importuoja būtent iš Jungtinių Valstijų. Amerika suinteresuota, kad europiečiai kuo daugiau iš jos pirktų.
Tačiau Europa iš tiesų atrodo veidmainiškai.
„Be abejo, atrodo. O kaip kitaip? Dėl to ir beda pirštus, nori kažką kitą kaltinti, pirmiausia reikia pasižiūrėti į save, kaip tavo munduras atrodo. Mūsų munduras atrodo prastai“, – teigė buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Penkti karo metai Ukrainoje, o kai kurios Europos šalys vis dar nesugeba atsisakyti rusiškų dujų.
„Panaikinus sezoniškumą, iš esmės tas importas yra labai fiksuotas, tai nėra vieno mėnesio problema“, – aiškino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Europos Sąjungos institucijos skelbia, kad vien šiemet suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos sudarė apie 17 procentų, o dujos vamzdynais – maždaug 10 procentų visų įsigytų dujų.
„Žinoma, kad tai yra skandalingai blogai, nes sumokėta kone 8 milijardai eurų, didžiuliai pinigai, kurie, žinome, kur yra panaudojami“, – pabrėžė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
D. Kreivys aiškino, kad klausimas nuolat tampomas po Europos Sąjungos koridorius, nors alternatyvų rusiškoms dujoms yra.
„Belgijos net labai proukrainietiški ministrai pakeldavo rankas ir sakydavo – čia yra verslas, mes negalim kištis į verslo reikalus“, – pasakojo D. Kreivys.
Nepaisant statistikos, kiek iš tiesų rusiškų dujų atkeliauja į Europą ir kiek Europa tam išleidžia pinigų, sunku tai atsekti. Pavyzdžiui, į Bulgariją dujos atkeliauja per Turkiją. O per ten – tikėtina, ir iš Rusijos.
„Yra dvi valstybių grupės. Tai yra Ispanija, Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai, kurie importuoja, ypatingai Belgija importą padidino suskystintų dujų, ir dujotiekiu – Vengrija, Slovakija ir Graikija“, – teigė P. Auštrevičius.
Deklaruojama, kad su rusiškomis dujomis nuo kitų metų bus baigta.
„Sausio pirmą įsigalioja LNG dujų iš Rusijos importo galutinio atsisakymas, kitų metų viduryje – ir vamzdyninių dujų galutinis atsisakymas. Kryptis yra absoliučiai priešinga“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.
Jau ir dabar aišku, kad tie, kas perka, bandys praslysti.
„Jaučiasi tam tikrų valstybių lobizmas“, – tvirtino P. Auštrevičius.
Dabar patogu prisidengti aukštomis naftos kainomis. Esą pirkdami rusiškas dujas stengiasi apsaugoti gyventojus.
Neseniai „Financial Times“ skelbė, kad likus nedaug laiko iki draudimo pirkti rusiškas suskystintas dujas, Europa įsigijo beveik viską, ką galėjo pasiūlyti viena iš gamyklų Sibire.
„Jeigu pažiūrėsime 2025 metus, tai visa Europa nupirko ir dujų, ir naftos produktų beveik už 18 milijardų eurų“, – teigė D. Kreivys.
Klausimas, kiek D. Trumpui apskritai rūpi, ką dėl sandorio su V. Putinu apie jį kalba Europa?
„Kaip močiutė sakydavo – išgerk šalto vandens. Taip ir čia. Turbūt išgėrus šalto vandens mes matome, kad tai yra priešrinkiminė kampanija“, – komentavo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Taip pat – ar V. Putino entuziazmas vėl laisvai pardavinėti rusiškus degalus pasauliui apskritai išsipildys?
„Jie ne tik kad eksportuoti labai daug negali, bet ir pas juos viduje degalinėse eilės. Techniškai taip, yra pasiektas susitarimas, bet tai yra labiau politiniai kažkokie žaidimai“, – aiškino A. Izgorodinas.
Situacija naudojasi ir Kremlius. Suskaičiavo, kad nepaisant sankcijų nuo 2022-ųjų Europos šalims iškastinio kuro pardavė už 320 milijardų dolerių. Europos Komisija patikslino skaičių – pasirodo, V. Putinui jau sumokėjo 209 milijardus dolerių.
