Radiacijos padariniai rusų poligone: gyventojai tiki, kad tapo savotiškais mutantais | kl.lt

RADIACIJOS PADARINIAI RUSŲ POLIGONE: GYVENTOJAI TIKI, KAD TAPO SAVOTIŠKAIS MUTANTAIS

  • 4

Iki rusų branduolinių bandymų programos pabaigos Semipalatinsko poligone 1989-aisiais greta pastatytas Kurčatovo miestas buvo vienas labiausiai saugomų iš uždarųjų sovietinių miestų. Dabar jame liko gal tik trečdalis iš ankstesnių 20 tūkst. gyventojų. Kaip jie gyvena dabar, – LNK reportaže.

Gyvena jie gana originaliai, nes milžiniškas poligonas buvo ištyrinėtas ir radiacija užkrėstos zonos buvo pažymėtos tik 2006-aisiais. Taigi visai neseniai čia visur ganėsi gyvuliai ir vietos gyventojai čia augino, ką norėjo.

Formaliai, iš 18 tūkst. kv. km, kurie buvo priskirti poligonui, pusė yra visiškai nepavojinga. Tačiau likusi pusė – užteršta. Dėl Kremliaus režimo slaptumo ir propagandos vietos gyventojai ilgai to nežinojo.

Iš visų sprogimų turbūt daugiausia taršos pridarė pati pirmoji rusų bomba 1949-aisiais. Nusprendę sprogdinti amerikietiškos bombos kopiją, rusai taip skubėjo, kad nekreipė dėmesio į oro sąlygas, ir visą radioaktyvų debesį nunešė ir aplinkui išbarstė vėjas. Vėliau buvo dar du panašūs antžeminiai bandymai, kai visos radioaktyvios medžiagos taip ir liko žemės paviršiuje ar vandenyje. Dėl to nukentėjo mažiausiai 200 tūkst. vietos gyventojų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Mūsų regionas yra unikalus mokslo ir praktikos požiūriu, nes yra kelios kartos tų, kurie buvo tiesiogiai apšvitinti, tų, kurie buvo apšvitinti ir gimė iš apšvitintų žmonių, ir tų, kurie patys nepatyrė radiacijos, bet gimė iš apšvitintų žmonių. Dabar tai yra ketvirtoji karta“, – pasakojo onkologijos centro direktorė Tatjana Belichina.

Originaliausia, kad nemaža dalis ypač apleisto Kurčatovo miesto apylinkių gyventojų dabar tiki, kad po tų 400 rusų sprogdinimų po žeme ir ore jie tapo savotiškais mutantais ir radiacija jiems rimčiau pakenkti negali.

„Kol kas viskas gerai. Gal radiacija mums naudinga?“ – pasvarstymais dalijosi turgaus administratorė ir Kurčatovo gyventoja Vera Serdiukova.

Čia netgi egzistuoja savotiškas mitas, kad tie, kurie išvažiuoja iš Semipalatinsko poligono apylinkių, negali išgyventi ten, kur oras ir žemė švarūs, ir todėl po kokių poros metų numiršta.

Kita vertus, po Sovietų Sąjungos žlugimo Semipalatinsko poligone ne tik su amerikiečių pagalba buvo surinktos ir saugiai palaidotos rusų paliktos radioaktyvios medžiagos, bet ir visą šį poligoną ištyrinėjo rusų mokslininkai. Pagal jų išvadas, visos čia gyvenančių žmonių kartos dėl likusios radiacijos patyrė nemažai DNR mutacijų ir tai pasireiškia apsigimimais ir gerokai dažnesnėmis onkologinėmis ligomis.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

šimtametis keidanskichas

Patiko tas pasakymas,kad apšvitinti kurčiatoviškiai negali niekur kitur geriau gyventi kaip Kurčiatove.Taip ir aš-Palangoje dūstu nuo jūrinio oro ir atsigaunu tik po veikiančios mašinos duslintuvu.O Kėdainiuose vakarais pasivaikščiot su šiaurinio ėjimo lazdomis einu tik prie mūsų Lifosos Alpių.Tikiu mokslo teiginiams apie skiepų naudą ir dabar prasidėjusiai Černobylio vilkų nuo radiacijos įgyto imuniteto tvirtinimo versijai. Tikiu,kad mūsų dabartinė valdžia ,tampydama už ausų snaudžiančią mešką ,sukurs Nausėdos gerovės valstybę ir drg landsbergio pranašautą rojų.

Aj

Tai cia mutavuse ruskiai su vaivorikste vilniuje landzioje?

info

kokia 25m senumo.Kas valdo Lietuva paklausik.....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS