REAGUODAMA Į D. TRUMPO PAREIŠKIMUS, NATO PATEIKS IŠSAMIĄ INFORMACIJĄ APIE GYNYBOS IŠLAIDAS

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pateiks išsamią informaciją apie padidėjusias NATO narių išlaidas gynybai, kilus susirūpinimui po to, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino skatinti Rusiją pulti Aljanso šalis, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų.

D. Trumpas sulaukė daug kritikos pareiškęs, kad negins NATO narių, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Tai griežčiausia kritika, kokią jis kada nors yra išsakęs Aljanso atžvilgiu.

D. Trumpo komentarus, išsakytus šeštadienį Pietų Karolinoje vykusiame rinkimų kampanijos mitinge, pasmerkė tokie lyderiai kaip JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

O. Scholzas įspėjo, kad abejonės dėl NATO kolektyvinės gynybos garantijos yra neatsakingos ir pavojingos.

Prieš gynybos ministrų susitikimą J. Stoltenbergas turėtų pateikti naujus duomenis, rodančius, kad nuo praėjusių metų NATO sąjungininkių, gynybai skiriančių 2 proc. BVP, skaičius beveik padvigubėjo.

Pareigūnai naujienų agentūrai AFP sakė, kad šį tikslą turėtų būti pasiekusios maždaug 20 iš 31 Aljanso narės. 2023 metais tokių valstybių narių buvo tik 11.

Reaguodama į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, NATO nustatė tikslą, kad narės gynybai turi skirti 2 proc. savo BVP.

Būdamas prezidentu D. Trumpas pyko ant NATO sąjungininkių, kad priverstų jas gynybai skirti daugiau lėšų, ir prisiėmė nuopelnus dėl padidėjusių išlaidų.

2022-ųjų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, tai tapo signalu Europos šalims ir paskatino NATO 2 proc. BVP padaryti privalomu mažiausiu skaičiumi.

Svarbios veikėjos, pavyzdžiui, Vokietija, padidino savo išlaidas gynybai ir manoma, kad šiais metais numatytą tikslą pasieks.

Vis dėlto JAV vis dar tenka didžioji dalis bendrų NATO narių išlaidų gynybai.

Parama Ukrainai

D. Trumpo komentarai apie NATO sukėlė nuogąstavimus tiek šalyje, tiek užsienyje, kad Vašingtonas sužlugdys 75 metus gyvuojantį Aljansą, jei D. Trumpas lapkritį laimės JAV prezidento rinkimus.

Baiminamasi, kad jei Ukraina pralaimės karą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pradėti puolimą prieš NATO nares.

J. Stoltenbergas sakė, kad bet kokios kalbos apie tai, jog Aljanso sąjungininkės negins viena kitos, kenkia Aljanso narių saugumui ir kelia pavojų JAV ir Europos kariams.

Prancūzija teigė, kad Europai reikia ne tik NATO, bet ir dar vieno „gyvybės draudimo“, kad būtų užtikrintas žemyno saugumas.

Įvairių NATO valstybių diplomatai tvirtina, kad norint sustabdyti Rusijos keliamą grėsmę, būtina išsaugoti Jungtinių Amerikos Valstijų paramą.

Tačiau jie taip pat primena, kad 2016–2020 metais, valdant D. Trumpui, Aljansui nieko nenutiko.

Nors daugiausia dėmesio skiriama pačios NATO gynybos išlaidoms, trečiadienį įvyksiančiame susitikime taip pat bus svarstomas neatidėliotinas paramos Ukrainai klausimas.

JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith (Džulian Smit) antradienį pabrėžė, kad Europa šiuo metu Ukrainą remia daugiau nei Vašingtonas.

Antradienį JAV Senatas patvirtino ilgai atidėliotą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau manoma, kad respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai jį atmes.

Abejonės dėl JAV pagalbos ateities kyla tuo metu, kai Ukrainai trūksta ginklų kovai su Maskvos invazija.

Susitikimui, kurio tikslas – sutelkti didesnę paramą Kyjivui, turėjo pirmininkauti JAV gynybos sekretorius  Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), tačiau jis buvo priverstas atšaukti savo kelionę į Briuselį dėl sveikatos problemų.