Danijos valstybinėse mokyklose klasėse paprastai mokosi per 20 mokinių, o kai kuriose klasėse būna ir 26. Šalies premjerės socialdemokratų partija siekia šį skaičių rėžti vos ne perpus – iki 14. Tiesa, reforma numatoma kol kas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir iki trečios klasės.
„Tai juk savaime suprantama: kai klasė mažesnė – iki 14 vaikų, tai visi labiau telkiasi į mokslus. Klasėje mažiau triukšmo ir konfliktų. Todėl ir mokytojui lengviau. Be to, tai padėtų vaikams megzti artimesnį santykį“, – aiškino Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Kalbama apie milijonų kronų investicijas, bet padalijus klases reikės ne tik pinigų, bet ir patalpų bei mokytojų. Mokyklos į tai žvelgia su atsargiu optimizmu.
„Mes tikrai vertiname tai, kad mūsų regionui teks didelė finansavimo injekcija. To reikia“, – teigė Korupo mokyklos direktorius Simon Hempel-Jørgensen.
„Gera girdėti, kad Vyriausybė siūlo gerinti pradinį ugdymą. Bet mes laukiame išaiškinimo, kaip bus įgyvendintas tas tikslas – 14 mokinių klasėse. Iššūkių bus ir dėl mokytojų, ir dėl pastatų“, – sakė pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Tanja Thomns.
Švietimo ministras ramina – nedirbančių mokytojų rezervas didžiulis.
„Tai reikš 4 tūkst. naujų klasių, todėl reikės ir 4 tūkst. naujų mokytojų ar darželio auklėtojų. Bet tai ne problema. Galima pritraukti dalį iš 40 tūkst. mokytojų, kurie šiandien nedirba pradinėse mokyklose“, – teigė Danijos švietimo ministras Mattias Tesfaye.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Danijos parlamente netrūksta ir nepatenkintų partijų. Esą premjerės partija reformą ėmė aktyviai reklamuoti prieš artėjančius rinkimus.
„Atvirai sakant, socialdemokratai elgiasi begėdiškai, siūlydami tai, kai rinkimai bemaž ant nosies. Juk turėjo 7 metus ką nors dėl to daryti. O dabar staiga ištraukė kaip rinkimų jauką“, – kritikavo parlamento narė Helene Brydensholt.
Danijoje seniai kalbama apie mokyklose įsišaknijusias problemas, tačiau esminis klausimas išlieka: ar situaciją gali pagerinti vien klasių dydis?
Naujausi komentarai