Maskva investuoja į chaosą

Agentūrai „Bloomberg“ pavyko gauti dokumentus, atskleidžiančius detalų Rusijos planą paveikti Moldovos rinkimus. Planas buvo parengtas pavasarį ir tiesiogiai koordinuojamas iš Kremliaus. Pagrindiniai tikslai – susilpninti prezidentės M. Sandu vadovaujamos Veiksmų ir solidarumo partijos (PAS) šansus ir galų gale ją pašalinti iš posto.

Rusijos veiksmai apima kelias kryptis: užsienyje gyvenančių moldavų verbavimą balsuojant ES ir kitose šalyse, protestų organizavimą ir masinę dezinformacijos kampaniją socialiniuose tinkluose. Ypač didelis dėmesys skiriamas pareigūnų šantažui ir rinkimų proceso ardymui.

Moldovos policija jau imasi priemonių kovoti su šiais poveikio bandymais. Per pastaruosius mėnesius buvo oficialiai užblokuoti 443 „TikTok“ kanalai. Rugsėjo 22 d. per masinio masto operaciją sulaikyti 74 žmonės, kurie Serbijoje mokėsi organizuoti masinius neramumus. Prokuratūros duomenis, mokymai vyko prižiūrint Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams. Dalyviai gavo po 400 eurų ir buvo mokomi taktikų, kaip griauti policijos užtvaras, naudoti ginklus ir specialius įrankius.

Rusija taip pat verbuoja jaunus vyrus iš sporto klubų ir kriminalinių tinklų smurtinėms provokacijoms vykdyti rinkimų ir protestų metu. Demonstracijose turi būti reikalaujama M. Sandu atsistatydinti: laimėjus prorusiškoms jėgoms – kaip esą neteisėtą šalies vadovę, Kremliui nepalankių balsavimo rezultatų atveju – dėl neva suklastotų rinkimų. Be to, žinoma, kad Rusija moka nusikaltėliams, kad šie rengtųsi sukelti neramumų kalėjimuose.

Šią savaitę Moldovai buvo išduotas liepą Atėnuose suimtas dėl 1 mlrd. dolerių pasisavinimo kaltinamas oligarchas, buvęs parlamentaras Vladimiras Plahotniucas. Įtariama, kad jis yra susijęs su Rusijos bandymais destabilizuoti Moldovą. Jis galėtų papildyti teisingumo sulaukusių asmenų sąrašą, kuriame neseniai atsirado ir ryšių su Kremliumi neslėpusi, finansinę paramą iš Rusijos gavusi buvusi Gagaūzijos autonominio regiono vadovė Evghenia Guțul, rugpjūtį už nelegalų partijos finansavimą nuteista kalėti septynerius metus.

Negaili milijonų

Vienas iš pagrindinių Rusijos poveikio įrankių – masinis rinkėjų papirkinėjimas. Prezidentės M. Sandu teigimu, kad paveiktų pernai vykusio referendumo dėl narystės ES ir prezidento rinkimų rezultatus, Maskva išleido sumą, prilygstančią 1 proc. Moldovos BVP – apie 150 mln. eurų. Su Rusijos planais susipažinę Europos pareigūnai mano, kad Kremlius galėjo skirti panašią sumą ir parlamento rinkimams.

Pinigai pervedami per Rusijos „Promsvyazbank“, konvertuojami į kriptovaliutą, užsienio valiutą ar Moldovos lėjas. Teisėsaugininkai aptiko kriptovaliutos piniginę su daugiau nei 107 mln. dolerių, kuri buvo naudojama destrukcinei veiklai finansuoti.

Moldovos policijos duomenimis, piliečiai verbuojami per uždaras grupes platformoje „Telegram“, raginami atsisiųsti programėlę „Taito“, kur sulaukia pasiūlymo už atlygį dalyvauti protestuose arba paremti rinkimuose tam tikras politines jėgas. Be to, per programėlę dalyviams rengiami propagandos mokymai.

Lėšos šiai sistemai koordinuojamos per draudžiamą organizaciją „Šor“, susijusią su prorusišku politiku ir oligarchu Ilanu Shoru. Jo partija Moldovoje anksčiau buvo uždrausta už antikonstitucinę veiklą. I. Shoras yra pažadėjęs 3 tūkst. dolerių tiems moldavams, kurie išeis į gatves protestuoti prieš valdančiąją partiją, kurią jis apkaltino „politiniu terorizmu“.

Rusijos informacinio karo kampanija Moldovoje vyksta keliais lygmenimis. Iš „Bloomberg“ gautų dokumentų matyti, kad dezinformacijos kampanija vykdoma per „Telegram“, „TikTok“, „Facebook“, per tradicinius kanalus ir skambučių centrus. Žinutėse rumunų ir rusų kalbomis M. Sandu kaltinama esanti užsienio marionetė, kuri stumia šalį į vargą ir karą.

Prezidentė M. Sandu interviu „Financial Times“ neseniai pasakojo apie patobulėjusią Rusijos taktiką: Kremliaus agentai naudoja stačiatikių kunigus propagandai skleisti ir botų tinklą, per kurį klastotės skleidžiamos užsienio žiniasklaidos priemonių vardu.

Naujos grėsmės

Moldova ribojasi su Ukraina 1 220 km ruožu, iš jų apie 450 km tenka separatistinei Padniestrei. Jei Kišiniove įsitvirtintų prorusiškos jėgos, Padniestrė galėtų tapti placdarmu diversijoms ar vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų reidams į Ukrainą, – kiltų grėsmė Odesos sričiai, kuri yra raktinis logistikos mazgas Ukrainos gynybos pajėgoms. Ukraina būtų priversta, ekspertų teigimu, į pietinį flangą perkelti 10–15 proc. pajėgų – tai susilpnintų galimybes kovoti su rusais Donbaso ir Charkivo kryptimis.

Moldovoje įsigalėjus prorusiškoms jėgoms, prie NATO ir ES sienų rastųsi naujas destruktyvių jėgų poligonas, iš kur Kremlius be didesnių kliūčių galėtų rengti naujas dronų ar kibernetines atakas prieš Vakarų šalis.

Diasporos vaidmuo

Moldovos diaspora – skaičiuojama, kad tai daugiau nei 1 mln. piliečių – vaidina reikšmingą vaidmenį. Pernai per antrąjį prezidento rinkimų ratą diasporoje balsavo rekordinis skaičius – 300 tūkst. žmonių. Diasporos balsai sudarė beveik penktadalį visų balsų, padėjo M. Sandu užsitikrinti perrinkimą ir konstituciniu keliu įtvirtinti šalies tikslą tapti ES nare.

Tačiau šiais metais situacija gali būti kitokia. Stefano Gligoro, bloko „Kartu“ lyderio ir Pokyčių partijos vadovo, teigimu, M. Sandu pernai Moldovos teritorijoje pralaimėjo Aleksandrui Stojanglu, ją išgelbėjo tik diaspora, tačiau ji esą diasporai nieko ypatingo nepadarė.

Opozicija taip pat bando paveikti diasporą. Buvęs prezidentas Igoris Dodonas, kuris anksčiau vadino diasporą „paraleliniu elektoratu“, dabar kreipiasi į užsienyje gyvenančius rinkėjus kaip į „brangius draugus“ ir prašo „masiškai“ dalyvauti rinkimuose.

M. Sandu lankėsi keliose Europos šalyse ir ragino diasporą per rinkimus parodyti „sąžiningumą ir drąsą“. Analitikai mano, kad susitelkę išeiviai galėtų pakartoti praėjusių metų rinkimų stebuklą ir padėti PAS laimėti nedidelę daugumą.

Dirva populizmui

Vienas iš pagrindinių faktorių, leidusių Rusijai taip giliai įsiskverbti į Moldovos politiką, – ekonominė situacija. 38 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacija  praktiškai prarijo priedus prie pensijų ir atlyginimų, kuriuos Kišiniovas galėjo padidinti dėl ES kreditų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, kitais metais šalies ekonomikos rodikliai turėtų gerėti: ūkiui prognozuojamas 2,5 proc. augimas (ankstesnė prognozė – 4,4 proc.), o 2027 m. galėtų kilti ir 5 proc. TVF taip pat prognozuoja, kad infliacija Moldovoje šiais metais bus 8 proc. (anksčiau prognozuota mažesnė, 5 proc.), 2026 m. ji turėtų sumažėti iki 5,9 proc.

Svarbus kiekvienas balsas

Praėjusiais metais vykusiame referendume šalies stojimą į ES palaikė 50,46 proc. rinkėjų, tačiau Moldovos institucijos pranešė apie daugybę bandymų destabilizuoti rinkimus. Šiandien sunku pasakyti, ar pakaktų euroentuziastų balsų, kad prorusiškos jėgos neįgytų didelės persvaros.

Iki šiol atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad prezidentinė PAS, valdžioje esanti nuo 2021-ųjų, pirmauja, tačiau susiduria su rimtu opozicijos iššūkiu.

Dėl 101 vietos Moldovos parlamente varžosi 23 politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai. Ekspertų skaičiavimai ir apklausos rodo, kad prorusiškos jėgos kontroliuoja didžiulę dalį elektorato.

Viena naujausių „PolitPro“ apklausų parodė, kad už Patriotinį rinkimų bloką, įskaitant buvusio prezidento I. Dodono Socialistų partiją ir Komunistų partiją, balsuotų 33,4 proc. Vien tik už I. Dodono socialistus balsuotų 14,8 proc. Blokas „Pobeda“, susijęs su I. Shoru, nepaisant draudimų, surinktų 8 proc. Alternatyvos blokas, kuriam vadovauja Kišiniovo meras Ionas Cebanas, turi 5,9 proc. palaikymą.

Proeuropietiškos jėgos yra fragmentizuotos. Valdančioji PAS turi 31,6 proc. paramos, o „Mūsų partija“ PN – 6 proc.

Analitikai teigia, kad viską lems rinkėjų aktyvumas, ypač didelės ir įtakingos diasporos, linkusios balsuoti už PAS, ir Padniestrės regiono gyventojų.

Nuogąstaujama, kad jei PAS laimėtų, bet nesugebėtų gauti daugumos, jai tektų sudaryti valdančiąją koaliciją su partija, galinčia tapti Trojos arkliu ir pačioje Vyriausybėje sabotuoti Moldovos integraciją į ES. Bet koks politinis nestabilumas po balsavimo irgi būtų naudingas Rusijai.