Lietuvos premjeras Andrius Kubilius galėtų pavydėti Latvijos kolegai Valdžiui Dombrovskiui. Pastarasis taip pat skausmingai karpė algas ir kėlė mokesčius, bet po šiandienos parlamento rinkimų turi daug šansų likti poste.

Neapdainuotas didvyris

Atmosfera prieš rinkimus Latvijoje smarkiai skiriasi nuo tos, kokia buvo prieš ketverius metus. Tuomet, 2006-aisiais, šalis buvo tik įstojusi į ES ir NATO, ekonomika sparčiai augo. Dabar Latvija išgyvena tik dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinių injekcijų. Ekonomika per krizę smuko 18 proc., nedarbas visa neseniai buvo pakilęs iki 22 proc. Mažos Baltijos valstybės ekonominiai rodikliai buvo prasčiausi visoje ES.

Krizės kamuojamai Latvijai teko išgyventi dideles audras. 2009 m. sausio 14 d. taikus protestas Rygoje virto didžiausiomis riaušėmis po to, kai buvo atkurta nepriklausomybė. Valdžios nesugebėjimu suvaldyti krizę pasipiktinusi minia daužė parlamento langus ir padeginėjo automobilius. Ivaro Guodmanio vyriausybė netrukus atsistatydino.

Premjero postą užėmęs buvęs finansų ministras ir centrinio banko ekonomistas V.Dombrovskis turėjo imtis griežtos taupymo politikos, kad išgelbėtų valstybę nuo bankroto. Mažėjo atlyginimai ir pašalpos, kilo mokesčiai. Griežtas kaimynų taupymas paliko įspūdį ir Lietuvos premjerui. A.Kubilius V.Dombrovskį pavadino neapdainuotu didvyriu, kuris išgelbėjo ne tik savo šalį, bet ir visą Baltijos regioną.

Bet prieš rinkimus Latvijos vyriausybė negali rinkėjų palepinti dosniais pažadais. Finansų ministerija apskaičiavo, kad kitų metų biudžete išlaidas teks sumažinti dar 350 mln. latų (apie 1,7 mlrd. litų). Esą tik šitaip Latvijai pavyks iki 2012 m. sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,5 iki 3 proc. ir 2014 m. įsivesti eurą.

Premjeras žada likti

Į 100 vietų Latvijos parlamente pretenduoja 13 partijų ir politinių susivienijimų. Apklausos rodo, kad 5 proc. rinkimų barjerą gali įveikti tik penkios jų.

Laimės valanda išmušė Santarvės centrui, atstovaujančiam rusakalbių etninei mažumai, kuri sudaro trečdalį Latvijos gyventojų. Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Latvijoje pasikeitė 15 vyriausybių, bet nė vienoje jų ši partija dar nedalyvavo.

Vis dėlto pastaraisiais metais jos populiarumas išaugo. 2009 m. po sėkmingų savivaldos rinkimų partijos pirmininkas Nilas Ušakovas tapo Rygos meru. Pirmą kartą per miesto 800 metų istoriją jam vadovauja rusas.

Dabar Santarvės centras išsiveržė į priekį apklausose ir turi istorinę galimybę laimėti parlamento rinkimus. Bet netgi surinkusi trečdalį balsų, partija negalės viena suformuoti vyriausybės.

Latvijos premjeras V.Dombrovskis tikisi, kad po rinkimų dabartinei valdančiajai koalicijai, kurią sudaro trys partijos, pavyks išsilaikyti ir dirbti toliau. Ekspertai sutinka, kad dabartinė mažumos koalicija per rinkimus gali gauti papildomų balsų, galbūt netgi daugumą parlamente. Tiesa, mažesnės koalicijos partnerės, partijos "Už tėvynę ir laisvę", reitingai svyruoja apie 5 proc., todėl ji gali likti be mandatų.

V.Dombrovskis šią savaitę pareiškė, kad kitą dieną po rinkimų valdančiosios koalicijos partneriai susitiks ir tarsis dėl galimybės dirbti toliau. Jeigu jiems pritrūks balsų iki daugumos, derybose bus kviečiamos dalyvauti ir kitos partijos.

Skirtingos vizijos

Drąsesni apžvalgininkai užsimena ir apie galimybę sudaryti plačiąją koaliciją – V.Dombrovskio "Vienybės" ir rusakalbiams atstovaujančio Santarvės centro. Tačiau šias partijas skiria ne tik nacionalinis klausimas, bet ir požiūris į tai, kaip traukti valstybę iš krizės.

V.Dombrovskis pasiryžęs toliau bendradarbiauti su TVF ir ES dėl finansinės pagalbos ir mainais vykdyti griežtas šių organizacijų sąlygas. O Santarvės centras atkakliai kritikuoja vyriausybės taupymo priemones.

"Kodėl žmonės – tiek rusai, tiek latviai – pasitiki mumis? Nes mes ir rusams, ir latviams sakome tą patį: kol būsime susiskaldę, valstybė toliau iš mūsų vogs", – sakė Santarvės centro lyderis Janis Urbanovičius, pretendentas užimti premjero postą.

Komentaras

Liudas Mažylis

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Prognozuoti rinkimų baigtį Latvijoje visada buvo itin nepalankus darbas. Jau nuo pirmųjų rinkimų pagal veikiančią konstituciją prognozės nepasiteisindavo. 1993 m. prognozuota pergalė Liaudies frontui, o laimėjo partija "Latvijos kelias", 1995 m., – vėl netikėtai, – partija "Saimnieks", 1998 m. – Tautos partija, 2002 m. – "Naujasis laikas". Negana to, kad laimėdavo neprognozuotai, visos tos partijos dar buvo ir naujos, neseniai įsteigtos. Čia tenka prisiminti ir besaikį kampanijų finansavimą (kartais sakoma, kad interesų grupės Latvijoje turi didesnę reikšmę negu pačios partijos ir yra ištobulinusios priemones manipuliuoti rinkėjų valia), ir neretai smarkiai populistines partijų programas, ir politiškai angažuotą žiniasklaidą (vienas laikraštis dešinysis, kitas prorusiškas ar pan.).

Kai 2006 m. vietas Saeimoje pasidalijo žinomos, jau politikoje buvusios partijos, tai irgi buvo netikėtumas: kaip čia neatsirado naujų? Šie 2010-ųjų rinkimai yra dar labiau neprognozuojami. Netgi kyla abejonių dėl visos politinės sistemos (siauresne prasme, partijų sistemos) tęstinumo: ar jis nebus apskritai pažeistas?

Pagal apklausų duomenis, nors ir labai prieštaringus, neatmetama galimybė, kad neįprastai daug vietų gali laimėti partijos, kurios niekada nebūdavo priimamos į valdančiąsias koalicijas ir nedalyvaudavo formuojant vyriausybes. Jei taip, tai kelia nerimą dėl valdžios įsipareigojimų tęstinumo. Labiausiai neramu dėl įsipareigojimų TVF. Kas būtų, jei naujoji valdžia sumanys pareikšti, kad jos nesaisto ankstesnių vyriausybių įsipareigojimai? Tai būtų juodžiausias scenarijus.

Vis dėlto jeigu scenarijus bus daugiau ar mažiau įprastas, dar kartą Saeimoje bus atstovaujama daugeliui įvairiausių partijų ar jų susivienijimų. Daugiau negu vidutiniškai būna Lietuvoje. Lietuvoje neretai rinkimuose išliejamas pyktis, atsiskaitoma su pagrindine valdančiąja partija (na, dar ir "jaunesniąja" valdančiosios koalicijos partnere), o Latvijoje tokį pykčio objektą rasti sunkiau – valdančiąją koaliciją, tarkime, sudaro šešios partijos iš Saeimoje atstovaujamų septynių ar aštuonių. Kaltas visas parlamentas? Nenuostabu, kad taip manančių Latvijoje yra daug.