Gegužės pradžioje po balsavimo dėl nepasitikėjimo, kurį parėmė centro kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų jėgos, žlugo liberalų premjero Ilie Bolojano (Ilijė Bolodžano) vyriausybė.
Stiprėjantys kraštutiniai dešinieji, kurie sudaro maždaug trečdalį parlamento, yra raginę surengti pirmalaikius rinkimus, tačiau N. Danas kol kas atmeta tokią galimybę.
Proeuropietiškas centristas, kuris taip pat atmeta galimybę suformuoti koalicinę vyriausybę su kraštutiniais dešiniaisiais, ketvirtadienį paskelbė, kad naujuoju kandidatu į ministrus pirmininkus pasirinko 44 metų Europos Parlamento narį liberalą Siegfriedą Muresaną (Zigfridą Murešaną).
„Jis turi patirties Europos Parlamente, (...) yra derėjęsis svarbiais klausimais, todėl turi šiai pareigybei reikalingą kompetenciją“, – sakė N. Danas.
Balandžio mėnesį, kilus nesutarimams dėl taupymo priemonių, kurios buvo siūlytos siekiant sumažinti didelį Rumunijos biudžeto deficitą, iš valdančiosios koalicijos pasitraukė centro kairiųjų Socialdemokratų partija (PSD).
Vėliau PSD suvienijo jėgas su kraštutiniais dešiniaisiais, kad gegužės pradžioje per balsavimą dėl nepasitikėjimo nuverstų vyriausybę.
N. Danas kandidatu į premjerus iš pradžių pasirinko Europos Parlamento narį Eugeną Tomacą (Judžiną Tomaką), tačiau E. Tomacui nepavyko surinkti balsų daugumos.
Tuomet prezidentas pasirinko liberalą Adrianą Vestea (Adrijaną Vestėją), tačiau šiam taip pat nepavyko užsitikrinti reikiamo balsų skaičiaus savo ministrų kabinetui.
S. Muresanui, kuris yra Europos liaudies partijos pirmininko pavaduotojas, reikės 233 iš 464 parlamento narių palaikymo.
Jeigu jam nepavyks to pasiekti, bus įvykdytos teisinės sąlygos dėl pirmalaikių rinkimų, leidžiančios prezidentui paleisti parlamentą.
Nuo tada, kai 1989 metais žlugo komunizmas, Rumunijoje nėra buvę pirmalaikių rinkimų.
Naujausiose apklausose pirmauja pagrindinė kraštutinių dešiniųjų partija AUR, o paskutinėje apklausų grupės INSCOP apklausoje jos reitingas siekė beveik 40 procentų.
Naujausi komentarai