Teksaso tyrėjų išvada
Apie tai kalbama neseniai paskelbtoje išankstinėje Teksaso universiteto Radijo navigacijos laboratorijos vadovo Toddo Humphreyso vadovaujamos komandos publikacijoje.
Peržiūrėję viešus antžeminių stočių su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos GNSS imtuvais duomenis, tyrėjai konstatavo, kad kiekvienas impulsas truko mažiau nei dešimt sekundžių, juos fiksavo antžeminės stotys visoje Europoje, kai kurie impulsai siekė net Grenlandiją ir Kanadą. Kaip rašo „Ars Technica“, iš viso nuo 2019 m. sausio iki 2026 m. balandžio buvo identifikuoti 75 bandymai.
Trukdžiai skleisti greta GPS L1 dažnių juostos, kurios centras – 1575,42 MHz. Tai pagrindinė JAV GPS palydovų konsteliacijos ir Europos „Galileo“ E1 juostos dažnių juosta, taigi – pasaulinis palydovinės navigacijos standartas.
Išdavė darbo laikas
Tyrėjus suklusti privertė iš pažiūros nereikšminga detalė: signalai dažniausiai būdavo skleidžiami antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais Europoje įprastomis darbo valandomis. Tai leido bent apytikriai nustatyti geografinę signalų autoriaus buvimo vietą.
T. Humphreyso komandos skaičiavimu, signalų šaltinis turi būti mažiausiai 1,2 tūkst. km aukštyje virš Žemės – taigi, juos skleisti galėjo palydovai.
Amerikiečiai aiškinosi, kurie palydovai trukdžių impulso metu skriejo paveiktame regione, ir susiaurino įtariamųjų ratą iki saujelės palydovų. Gavę papildomos informacijos apie vasario 11 d. Amsterdame ir Trondheime užfiksuotus signalus, tyrėjai nustatė tikslią trikdančiojo palydovo padėtį – ji sutapo su Rusijos palydovo „Kosmos 2546“ padėtimi. Šis palydovas – vienas iš penkių konsteliacijos EKS palydovų, kurie turėtų iš anksto perspėti apie balistines raketas ir perduoti informaciją Maskvą saugančiai priešraketinės gynybos sistemai A-135.
Tyrėjai įrodė, kad kiekvieno trukdžių impulso metu virš paveiktos teritorijos visada buvo bent vienas šios konsteliacijos palydovas.
Techniniai subtilumai
„The New York Times“ teigimu, Rusija taip gali siekti trikdyti JAV ir Europos palydovinę navigaciją ir Kinijos sistemą „BeiDou“. Savo navigacijos sistemai Rusija naudoja kitas dažnių juostas, todėl pati nuo savo trukdžių nenukenčia.
Palyginti trumpi impulsai negali sukelti ilgalaikio chaoso. Dauguma palydovinę navigaciją naudojančių prietaisų geba susidoroti su trumpais ryšio nutrūkimais arba apskritai automatiškai persijungia į atsarginį signalą.
Įprastų GPS slopintuvų veikimo nuotolis ribotas, tačiau Rusija eksploatuoja ir didesnius trikdymo įrenginius, pvz., Kaliningrado srityje. Jų veiklą riboja Žemės kreivumas ir reljefas, todėl šios sistemos efektyviausiai paveikia aukštai virš Baltijos jūros regiono skrendančių orlaivių navigaciją, o žemai skrendančius pridengia Žemės kreivumas ir reljefas.
Veikdamas iš kosmoso GPS trikdytuvas signalus gali skleisti didesniu nuotoliu, jis „mato“ visą pusrutulį iš viršaus. Vienas trumpas impulsas vienu metu padengia plotą nuo Centrinės Europos iki Grenlandijos ir Kanados. Anot T. Humphreyso, Rusija šį gebėjimą galėtų panaudoti kaip ginklą.
Be to, antžeminių trikdžių signalas lėktuvus ar automobilius pasiekia iš šono, horizontaliai. Šiuolaikinės karinės ir pažangios civilinės GPS antenos turi valdomos priėmimo diagramos antenas, kurios geba atpažinti iš šono sklindančius trikdžius ir juos tiesiog blokuoja, palikdamos veikiančius iš viršaus (iš kosmoso) ateinančius tikruosius palydovų signalus. Įprastoms antenoms ir filtravimo sistemoms beveik neįmanoma atskirti, kuris iš kosmoso sklindantis signalas yra tikras, o kuris – trikdys, nes jie abu pasiekia imtuvą tuo pačiu kampu.
Be to, svarbūs ir teisiniai niuansai. Antžeminiai trikdytuvai veikia iš suverenios valstybės teritorijos. Tuo tarpu kosmoso erdvė pagal Kosmoso sutartį (1967) nepriklauso jokios valstybės suverenitetui ir yra skirta taikiam naudojimui.
Įžvelgia pavojų
Iki šiol Europos aviaciją realiai paveikę trikdymo atvejai – nuo masinių navigacijos sutrikimų virš Baltijos jūros iki incidentų su Ursulos von der Leyen lėktuvu Bulgarijoje – sieti su antžeminėmis Rusijos sistemomis. Palydovinis trikdymas kol kas užfiksuotas tik kaip trumpi „bandomieji“ impulsai, tačiau akivaizdu, kad atsirado pajėgumų tą patį daryti žemyno mastu. „Modelis pernelyg nuoseklus, kad tai būtų atsitiktinumas. Mūsų duomenys rodo, kad tai turi būti daroma tyčia“, – teigia T. Humphreysas.
Apie tokio ginklo potencialą kalba ir Londono Karališkojo navigacijos instituto vadovas Ramsey Faragheris: „Turėdamas kosminį trikdytuvą, kas nors, jei tik panorėtų, galėtų kasdien tikslingai trikdyti ištisą kontinentą.“
Naujausi komentarai