SUOMIJA – NATO NARĖ: KĄ TAI REIŠKIA LIETUVAI?

Antradienį Suomija tapo 31-ąja visaverte NATO nare. Anot politikų, su Suomija ir ateityje su Švedija Aljanse Lietuvos gynyba smarkiai sustiprėtų. Net jei Rusija užimtų Suvalkų koridorių, Baltijos šalys neliktų atkirstos? Ar tai reiškia ir didesnį saugumą Lietuvai bei Baltijos šalims, pasakojama LNK reportaže.

NATO sveikino Suomiją, tapusią 31-ąja nare. Prie Aljanso būstinės Briuselyje kilo šios Šiaurės Europos šalies vėliava. Ceremonija – per patį NATO gimtadienį. Galingiausias gynybinis Aljansas įkurtas lygiai prieš 74-erius metus.

„Prezidente Sauli Niinisto, ačiū už lyderystę ir atvedus Suomiją į vieną sėkmingiausių Aljansų istorijoje. Sveikinu įstojus į NATO“, – sveikinimo kalboje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Suomija apgailestauja tik dėl vieno, kad švedai neįstojo kartu. 

„Suomijai – didi diena. Išloš iš to abi pusės, ir NATO. Kitas tikslas, kad gera kaimynė Švedija irgi taptų visateise nare“, – kalbėjo Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Suomija su Rusija turi 1340 kilometrų sieną. Tad suomiams prisijungus, ir NATO sienos pailgės apie du kartus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsiskaičiavo.

„Kai V. Putinas paskelbė invazijos į Ukrainą tikslą – gauti mažiau NATO prie sienų, jis norėjo užtrenkti NATO duris naujoms narėms. Bet gavo priešingai – daugiau karių, didesnę parengtį ir daugiau narių“, – teigė J. Stoltenbergas. 

Kai V. Putinas paskelbė invazijos į Ukrainą tikslą – gauti mažiau NATO prie sienų, jis norėjo užtrenkti NATO duris naujoms narėms. Bet gavo priešingai.

 

Su Suomija ir ateityje su Švedija Aljanse Lietuvos gynyba smarkiai sustiprėtų. Net jei Rusija užimtų Suvalkų koridorių, Baltijos šalys neliktų atkirstos.

„Mums atsirastų galimybė sulaukti Aljanso pajėgų pastiprinimo ne tik per Suvalkų koridorių, bet ir per Baltijos jūrą. Tai yra iš Švedijos pusės arba iš Šiaurės per Suomijos įlanką. Taigi atsiranda ir daugiau maršrutų, per kuriuos galėtų tos pajėgos greitai atsirasti Lietuvos teritorijoje“, – komentavo naudą Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

Suomius sveikina ir su agresorės Rusijos armija besikaunanti Ukraina. 

„Nuoširdžiai sveikiname draugus suomius. Ukraina siekia to paties tikslo – tapti NATO nare. Briuselyje kalbamės, kaip galėtume judėti į priekį“, – taip nuskambėjo Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos sveikinimas. 

Bet net Švedijai durys dar neatvertos. Įstojimą vilkina Vengrija dėl savo skundų. Ir Turkija, kad švedai neišduoda kurdų, kuriuos jie laiko teroristais. Bet viltys dedamos į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje šią vasarą.

„Pokyčių tikimasi po parlamento ir prezidento rinkimų Turkijoje gegužės viduryje. Galbūt tai bus proga Švedijai galutinai susitarti su Turkija. Kad taps NATO nare, tai – realus scenarijus“, – komentavo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Giedrius Čekuolis.

Narystė NATO Suomijai duos didesnį saugumą. Mes ilgai kliovėmės savo neutralumu, bet supratome, kad ne toks – ateities kelias.

 

Rusija širsta. Rėžė, kad NATO plečiantis į Skandinaviją, didins savus karinius pajėgumus šalies Vakaruose ir Šiaurės Vakaruose. Suomiai sako, kad jų jau nebeįbaugins.

„Narystė NATO Suomijai duos didesnį saugumą. Mes ilgai kliovėmės savo neutralumu, bet supratome, kad ne toks – ateities kelias“, – sakė suomių verslininkas Lars Kahre'as.

„Tai geriau nei nieko, nes jei liktume vieni, tuomet – jokių šansų“, – savo nuomonę išsakė suomė Maria Koivisto.