Dėl Rusijos karinio lėktuvo Il-76 katastrofos, per kurią, Maskvos teigimu, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių, ketvirtadienį vis dar kyla daug klausimų.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Trečiadienį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip vakarinėje Belgorodo srityje iš dangaus ant šono nukrito lėktuvas, o po to kilo ugnies kamuolys. Kremlius apkaltino Kyjivą monstriškais veiksmais.

Nors Ukrainos pareigūnai tiesiai nepaneigė Kremliaus kaltinimų, jie abejoja pagrindiniais Maskvos argumentais, pavyzdžiui, ar incidento metu tikrai žuvo ukrainiečių kariai.

Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.

Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.

Kyjivas patvirtino, kad trečiadienį abiejų šalių pasienyje buvo planuojama apsikeisti karo belaisviais.

Vienas karinės žvalgybos padalinys nurodė, kad Maskva nebuvo iš anksto informavusi, jog karo belaisviai bus gabenami lėktuvu, taip pat nurodė, kad nebuvo sulaukusi perspėjimo apie būtinybę tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės saugumą Belgorodo rajone, nors taip buvo daryta anksčiau.

Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija padidino savo karinį buvimą Belgorodo regione. Kyjivas taip pat žada tęsti puolimą prieš Rusijos karinius objektus regione, nors konkrečiai apie Maskvos kaltinimus nekalba.

Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes.

Ukrainos žiniasklaida iš pradžių citavo gynybos šaltinius, sakiusius, kad lėktuvą numušė ukrainiečių kariuomenė ir jis gabeno raketas. Tačiau pranešimas apie atsakomybę po kiek laiko buvo ištrintas.

Pradėtas baudžiamasis tyrimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas nei patvirtino, nei paneigė Maskvos kaltinimų, tik pareiškė, kad Rusija manipuliuoja Ukrainos karių gyvybėmis. Prezidentas taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl lėktuvo nukritimo.

„Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes“, – sakoma SBU spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Ketvirtadienį Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas paragino leisti Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui patekti į įvykio vietą.

Kiek vėliau ketvirtadienį turėtų susirinkti JT Saugumo Taryba ir aptarti Maskvos kaltinimus Kyjivui dėl lėktuvo numušimo.

Ankstesni incidentai

Trečiadienį Rusijos pareigūnai išplatino keletą pareiškimų, skelbiančių savas katastrofos versijas.

Tačiau šį kartą Maskva buvo daug atsargesnė nei ankstesnių incidentų atveju.

Maskva nekomentavo, kai Kyjivas paskelbė numušęs Rusijos žvalgybinį lėktuvą A-50 ir virš Azovo jūros apgadinęs bombonešį Il-22.

Praėjusių metų rugpjūtį lėktuvas, kuriame buvo samdinių grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, sudužo skrendant iš Maskvos į Sankt Peterburgą. J. Prigožinas ir keli artimi jo aplinkos žmonės žuvo.

Incidentas įvyko praėjus porai mėnesių po to, kai J. Prigožinas ir šimtai jo karių 2023-ųjų birželį surengė maištą, siekdami nuversti Rusijos karinę vadovybę. Tačiau jis buvo greitai sustabdytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas J. Prigožino mirtį, pareiškė, kad lėktuvo viduje buvo granata. Maskva nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos V. Putino teiginius.

Kai 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas ir pražudyti visi 298 juo skridę žmonės, Kremlius pateikė daugybę įvairiausių paaiškinimų – dažnai vienas kitam prieštaraujančių.

2022 metais Nyderlandų teismas už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes trims vyrams už šio lėktuvo numušimą.