Paprastai ramūs vietos rinkimai įgavo papildomą atspalvį dėl to, kad vyriausybė ėmėsi plataus masto represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, opozicines partijas ir pilietinę visuomenę.

Šios grupės paragino savo šalininkus šeštadienį, kai vyks balsavimas, užplūsti gatves, tikėdamosi vėl sukelti demonstracijų prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ bangą.

Šalis išgyvena užsitęsusią krizę nuo pat pernai įvykusių parlamento rinkimų, kurie, pasak opozicijos grupių, buvo suklastoti.

„Sakartvelo svajonė“ dar labiau pakurstė visuomenės pyktį, kai sustabdė Tbilisio paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir ėmėsi sulaikyti bei izoliuoti savo oponentus, rengdama policijos reidus, priimdama represinius įstatymus ir jėga vaikydama protestuotojus. Dėl to partija sulaukė Briuselio ir Vašingtono priekaištų.

Vienas iš protestų lyderių, operos žvaigždė Paata Burčuladzė, paragino spalio 4 dieną sušaukti „nacionalinį susirinkimą“ ir nuversti partiją taikiu valdžios perdavimu.

„Sakartvelo svajonė“ žlugdo mūsų demokratiją ir Europos ateitį. Jie turi pasitraukti“, – naujienų agentūrai AFP Tbilisyje sakė 31 metų architektas Levanas Baramidzė.

„Šeštadienio mitingas parodys mūsų jėgą“, – pridūrė jis.

„Slaptoji valdžia“

Nuo 2012-ųjų valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ pirmiausia save pristatė kaip proeuropietišką liberalią alternatyvą ilgamečiam reformistų lyderiui Michailui Saakašviliui – provakarietiškam politikui, kuris tapo vis labiau skaldančia figūra šalies viduje ir šiuo metu sėdi kalėjime.

Remiama ekscentriškojo milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, partija dešimtmetį stiprino savo valdžią.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ji kaltinama priartinusi Tbilisį prie Rusijos ir priėmusi Maskvos įkvėptus represinius teisės aktus, įskaitant „užsienio agentų“ įstatymą ir prieš LGBTIQ nukreiptas priemones.

Šie žingsniai sukėlė triukšmą šalyje, kuri, bendrai kalbant, yra nusistačiusi prieš Rusiją.

„Sakartvelo svajonė“ atmeta kaltinimus ir teigia, kad skatina stabilumą maždaug 4 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, įsiterpusioje tarp kelių didesnių žaidėjų – Rusijos, Turkijos ir Irano.

Analitikai teigia, kad paprasta partijos žinia „su opozicija – karas, su mumis – taika“ puikiai tinka, ypač kaimo vietovėse. Ją sustiprina dezinformacija ir sąmokslo teorijomis pagardinti pasakojimai.

Neseniai Sakartvelo socialinių tyrimų ir analizės instituto atlikta apklausa parodė, kad partiją palankiai vertina daugiau kaip 35 proc. kartvelų.

Vyresnio amžiaus rinkėjai sostinės Tbilisio gatvėse AFP sakė, kad sutinka su partijos teiginiais, jog „slaptoji valdžia“ (angl. deep state) bando įtraukti Sakartvelą į karą Ukrainoje.

„Kai kurios Vakarų jėgos stumia Sakartvelą atidaryti antrąjį frontą prieš Rusiją“, – sakė 73 metų pensininkas Raminas Svanidzė.

„Mūsų vyriausybė nenusileido. Todėl Sakartvelo ir užsienio liberalai jos nekenčia“, – pridūrė jis.

„Tragiška“

Teisių gynimo grupės teigia, kad nuo praėjusių metų protestų valdžia įkalino apie 60 žmonių, įskaitant pagrindinius opozicijos lyderius, aktyvistus ir žurnalistus.

Kitoms opozicijos grupėms ir nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms buvo skirtos didelės baudos, jos patyrė saugumo tarnybų reidų ir policijos smurto.

Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė apkaltino šeštadienio protesto akcijos organizatorius skatinant radikalizmą ir pažadėjo griežtai reaguoti į bet kokį smurtą.

ES dėl ankstesnių susidorojimų su protestuotojais skyrė sankcijas keliems Sakartvelo pareigūnams.

Blokas taip pat įspėjo, kad gali sustabdyti bevizio režimo taikymą šaliai, jei nebus pasiekta pažangos įgyvendinant teisinės valstybės ir teisių įsipareigojimus.

Tačiau pati opozicija yra smarkiai susiskaldžiusi.

Kai kurios partijos, įskaitant M. Saakašvilio „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“, remia planą boikotuoti vietos rinkimus ir rengti masines demonstracijas.

Tačiau kitos, pavyzdžiui, „Lelo“ ir „Už pokyčius“, iškels savo kandidatus ir menkino mitingo perspektyvas.

Opozicinės partijos „Federalistai“ atstovė Tamar Čergoleišvili paragino organizatorius „neišpūsti nevilties apimtų piliečių lūkesčių“.

Vilčių neturėjo ir Tbilisyje kalbinta 50 metų mokytoja Guliko Arčvadzė.

„Dešimtimis tūkstančių mėnesius buvome gatvėse ir niekas nepasikeitė“, – sakė ji agentūrai AFP, pavadindamas padėtį Sakartvele „tragiška ir beviltiška“.

„Dar vienas didžiulis mitingas nesugriaus „Sakartvelo svajonės“, – pridūrė ji.