Samdinių armijai taisyklės neegzistuoja

Privačios karinės kompanijos tampa sparčiausiai augančia pramonės šaka pasaulyje. Jos niekieno nevaržomos ir nebaudžiamos veikia daugiau kaip 50 pasaulio šalių, o šio sektoriaus apyvarta viršija 100 mrld. JAV dolerių (per 244 mlrd. litų) per metus.

Nė vienas nebuvo nuteistas

Viena iš tokių kompanijų – amerikiečių korporacija „Blackwater“ – pastarosiomis savaitėmis atsidūrė skandalo epicentre.

Rugsėjo 16 d. Bagdade įvyko susišaudymas, kuriame dalyvavo „Blackwater“ pajėgos. Pagal kompanijos versiją, jos konvojus buvo užpultas ir priverstas gintis. Tačiau liudininkai pasakojo, kad samdiniai pirmi paleido ugnį. Tiesą iki šiol bando aiškintis tiek JAV, tiek Irako pareigūnai, tačiau rezultatas yra aiškus – žuvo 11 civilių gyventojų.

Tai nėra pirmas atvejis, kai „Blackwater“, viena stambiausių ir kai kurių laikoma viena agresyviausių Irake veikiančių privačių saugumo kompanijų, įsivelia į panašią situaciją. Šių metų gegužę jos darbuotojas nušovė irakietį vairuotoją, kuris privažiavo per arti saugumo palydos.

Praėjusį gruodį „Blackwater“ darbuotojas, kaip įtariama, būdamas girtas, ne tarnybos metu nušo-

vė Irako viceprezidento Adilo Abdulo Mahdi asmens sargybinį. Samdinys buvo išsiųstas atgal į Jungtines Valstijas ir atleistas. Tačiau jokie kaltinimai jam pateikti nebuvo.

„Blackwater“ sulaukė ir kaltinimų ginklų kontrabanda.

Bet iki šiol Irake nebuvo nuteistas nė vienas samdinys. Tiksliai net nežinoma, kiek šalies civilių nužudė privačių karinių kompanijų darbuotojai.

Kam jie atsakingi?

Bagdadas pagrasino atimti licenciją iš „Blackwater“, tačiau tai yra vargu ar įmanoma. Pirma, privačių karinių kompanijų darbuotojai, kurių skaičius Irake viršija Jungtinių Valstijų pajėgas, saugo šimtus aukščiausių JAV ir Irako pareigūnų. Atsisakęs šių kompanijų paslaugų, Irakas neabejotinai paskęstų smurte.

Antra, Irako vyriausybė negali atimti licencijos iš „Blackwater“, nes kompanija paprasčiausiai neturi jokios licencijos ir neprivalo jos turėti. „Blackwater“ su dar dviem stambiomis saugumo bendrovėmis „DynCorp“ ir „Triple Canopy“ dirba Irake pagal sutartį su JAV Valstybės departamentu. Tai yra sutartis dėl amerikiečių diplomatų ir kitų aukštų oficialių asmenų saugumo užtikrinimo. Taigi šį darbą atliekantys samdiniai yra laikomi Valstybės departamento darbuotojais, ir jie turi tokį pat teisinį imunitetą kaip ir visi kiti šios institucijos pareigūnai.

Pasak Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovo Ernsto Uhrlau, privačių karinių kompanijų veikla yra neskaidri ir nekontroliuojama vyriausybių, todėl labai sunku užtikrinti, kad jos elgtųsi teisėtai. Šios kompanijos yra atsakingos ne vyriausybėms arba parlamentams, o tik savo akcininkams, kurių vienintelis motyvas – finansinė nauda.

„Karo privatizavimas“

„Karo privatizavimas“ neša didžiulį pelną. Šio sektoriaus apyvarta viršija 100 mlrd. dolerių, o yra skaičiuojama, kad 40 centų nuo kiekvieno dolerio, išleidžiamo Irako karui, atitenka privačioms karinėms kompanijoms. Privačių karinių kompanijų darbuotojai uždirba daugiau negu valstybės samdomi kareiviai.

Pasibaigus Šaltajam karui pasaulio šalys pradėjo mažinti savo kariuomenes, bet konfliktų gausa vis vien reikalavo daug ginkluotų pajėgų. Atsiradusią spragą užpildė privačios karinės kompanijos. Jos pradėjo siūlyti platų paslaugų spektrą, pradedant maisto tiekimu ir baigiant žvalgyba bei analize. Jos saugo oficialius asmenis ir svarbius objektus, treniruoja policiją ir saugumo pajėgas, teikia pagalbą per karines operacijas ir net administruoja kalėjimus. Šiandien vadinamasis karo privatizavimas pasiekė tokį lygį, kad net stipriausia pasaulyje amerikiečių kariuomenė nesugebėtų kariauti be privačių karinių bendrovių pagalbos.

Samdinių kompanijos taip pat tarnauja kaip priedanga amerikiečių vyriausybei. Jų patirti nuostoliai nėra įtraukiami į oficialią žuvusių karių statistiką.

„Privačios kompanijos leidžia vyriausybei sumažinti žuvusiųjų skaičių ir tokiu būdu sušvelninti visuomenės reakciją“, – sako Vokietijos žvalgybos vadas E.Uhrlau.

Neoficialiais skaičiavimais, Irake nuo 2003 m. žuvo maždaug 800 privačių saugumo kompanijų darbuotojų, 3300 buvo sužeisti.