R. Sikorskis apibūdino sudėtingą padėtį, kurioje Lenkija atsidūrė dėl už sienos vykstančio karo ir jo plėtros grėsmės, bei išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų šalių vienybės „dezintegracijos“

NATO rytiniame flange esanti Lenkija yra viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, o R. Sikorskis savo kalboje griežtai kritikavo Rusiją.

„Ar jums neužtenka žemės? Vienuolika laiko juostų ir vis tiek neužtenka? Pasirūpinkite, kad tai, kas yra jūsų ribose, būtų geriau valdoma pagal tarptautinę teisę“, – pareiškė jis, kreipdamasis į rusų lyderius.

„Lenkų namuose tvyro nerimas ir klausimas, kas bus toliau. Ar mes taip pat rizikuojame patirti Rusijos agresiją? Ar Europos ir JAV santykiai artėja prie krizės? Ar Europa gali greitai pagerinti savo gynybinius pajėgumus?“ – apie blogėjančią saugumo padėtį kalbėjo R. Sikorskis.

Lenkija ir Europos sąjungininkės stengiasi stiprinti savo gynybą, baimindamosi, kad Rusijos agresija Ukrainoje nesiliaus, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įspėja, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už saugumą.

R. Sikorskis savo kalboje neminėjo D. Trumpo pavardės, bet netiesiogiai kritikavo jo nuolaidas Rusijai siekiant užbaigti karą.

Nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas atkartojo Kremliaus kalbas, teigdamas, kad Ukraina „niekada neturėjo pradėti karo“, ji „vieną dieną gali tapti Rusijos dalimi“, ir abejojo prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumu.

D. Trumpas taip pat pakeitė ilgametę JAV poziciją izoliuoti Rusiją dėl jos agresijos, pradėdamas tiesiogines derybas su Maskva.

„Lenkijai didžiausią grėsmę keltų Vakarų bendruomenės iširimas. Todėl negalime sau leisti iliuzijų ar neveiklumo. Negalime sau leisti likti vieni“, – pažymėjo R. Sikorskis.

„Jūs daugiau niekada čia nevaldysite – nei Kyjive, nei Vilniuje, nei Rygoje, nei Taline, nei Kišiniove“, – perspėjo Rusiją R. Sikorskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad padėtis fronto linijose Rytų ir Pietų Ukrainoje yra dviprasmiška, o lėta Rusijos pajėgų pažanga atneša didžiulius nuostolius.

„Po trejų metų šio karo etapo, kurį (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas planavo trims dienoms, Rusijos kariai kontroliuoja tik apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir vis dar yra įstrigę Rytų Ukrainoje“, – nurodė R. Sikorskis.

„Apskaičiuota, kad karas Rusijai jau kainavo mažiausiai 200 mlrd. dolerių (175 mlrd. eurų), o iš mūšio lauko buvo pašalintas beveik milijonas Rusijos karių. Ukrainiečių nuostoliai mažesni, jie neleido nei užimti savo sostinės, nei sudaryti marionetinės vyriausybės“, – pridūrė jis.