SLOVAKIJA ĖMĖSI VEIKSMŲ: UŽDRAUDĖ GYVŪNŲ AUGINIMĄ DĖL KAILIO

Vakar Slovakija tapo 14-ta valstybe Europoje, uždraudusia gyvūnų auginimą ir žudymą tik dėl jų kailio. Draudimas įsigalios nuo 2021-ųjų naujiems ūkiams, o jau egzistuojantiems leis veiklą tęsti iki 2025-ųjų.

Slovakų nacionalinės partijos narė parlamentarė Eva Antošová įregistravo įstatymo pataisą, siūlančią uždrausti kailinių žvėrelių auginimą, prieš kelis mėnesius, o vakar 107 parlamentarai balsavo už tokį draudimą (Slovakijoje yra 150 parlamentarų). Nuo 2021-ųjų šalyje nebegalės atsidaryti nauji kailinių žvėrelių ūkiai, o jau egzistuojantiems bus duodamas pereinamasis laikotarpis iki 2025-ųjų metų tokią veiklą užbaigti. Skaičiuojama, kad draudimas turės įtakos 5000 kanadinių audinių, šiuo metu laikomų dėl kailio Slovakijoje.

Šiam žingsniui parlamentarus paskatino visuomenė, kai šių metų kovo mėnesį buvo paviešinti vaizdai iš kailinių žvėrelių fermos Šiaurės Slovakijoje. Vaizdai taip papiktino žmones, kad peticiją, prašančią uždrausti kailinių žvėrelių auginimą, pasirašė daugiau nei 76 tūkst. piliečių ir ji tapo antra populiariausia peticija šalies istorijoje.

„Šis draudimas turėtų paskatinti ir Lietuvos Seimo narius nebijoti priimti analogiškas įstatymų pataisas mūsų šalyje. Praėjusią savaitę Kalifornija priėmė draudimą prekiauti gyvūnų kailiu visoje valstijoje, šią savaitę dar viena Europos šalis uždraudžia gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl kailio. Labai aišku, kur link juda pasaulis. Gyvūnų žudymas tik dėl nereikalingos prabangos prekės negali būti pateisinamas išsivysčiusioje visuomenėje“, – komentavo organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su kitais 18 Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, siūlantį uždrausti gyvūnų auginimą ir žudymą tik dėl jų kailio per pereinamąjį laikotarpį. Prieš tai panašų projektą registravo ir Seimo narys Linas Balsys.

„Mes matome procesus Europoje, Europos Sąjungoje, daugelio valstybių priimtus sprendimus atsisakyti šios ūkio šakos. Daugeliu atvejų yra pereinamieji laikotarpiai. Jei mes judėtume šia linkme, jei būtų toks priimtas sprendimas Seime, natūralu, mes kalbėtume apie pereinamąjį laikotarpį ir valstybė turėtų rasti resursų, kaip padėti žmonėm, kurie užsiima šia ūkio veikla, iš šitos ūkio veiklos išeiti“,  – teigė L. Kasčiūnas.