Slovėnija, kuri dažnai kritikuoja Izraelio puolimą Gazos Ruože, ketvirtadienio vakarą paskelbtą draudimą pavadino „pirmuoju tokiu Europos Sąjungos (ES) valstybės narės žingsniu“.

Liepos pradžioje Slovėnija uždraudė dviem kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio ministrams įvažiuoti į šalį. Vyriausybė kaltino, kad jie savo „genocidiniais pareiškimais“ kursto „kraštutinį smurtą ir rimtus palestiniečių žmogaus teisių pažeidimus“.

2024-ųjų birželį Slovėnijos parlamentas, sekdamas Airijos, Norvegijos ir Ispanijos pavyzdžiu priėmė dekretą, kuriuo pripažino palestiniečių valstybingumą.

Mažytė Slovėnija beveik neprekiauja ginklais su Izraeliu, o sprendimas uždrausti ginklų prekybą su Izraeliu yra daugiausia diplomatinė žinutė, kuria siekiama padidinti spaudimą, augant tarptautiniam pasipiktinimui dėl Izraelio elgesio ir bado Gazos Ruože.

Pernai Jungtinės Karalystės (JK) britų ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) vyriausybė sustabdė kai kurių ginklų eksportą į Izraelį dėl „aiškios rizikos“, kad jie gali būti panaudoti rimtai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.

Ispanija nusprendė nutraukti ginklų pardavimą Izraeliui dar 2023-iųjų spalį.

Nyderlandai taip pat ėmėsi griežtų veiksmų prieš ginklų prekybą su Izraeliu, o Prancūzijoje ir Belgijoje vyksta teisminiai procesai dėl ginklų prekybos su Izraeliu, tačiau nė viena iš šių trijų valstybių nepaskelbė apie visišką prekybos ir tranzito draudimą, panašų į tai, ką penktadienį paskelbė Slovėnija.

Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas ne kartą pareiškė, kad Slovėnija veiks vienašališkai, jei ES nesiims suderintų veiksmų, pranešė valstybinė naujienų agentūra STA.

„ES šiuo metu negali įvykdyti šios užduoties dėl vidinių nesantaikų ir susiskaldymo“, – teigiama vyriausybės pranešime spaudai.

„To rezultatas gėdingas: žmonės Gazoje miršta, nes jiems sistemingai nesuteikiama humanitarinė pagalba. Jie miršta po griuvėsiais, neturėdami geriamojo vandens, maisto ir pagrindinės sveikatos priežiūros“, – teigė jis.