JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sumenkino lūkesčius dėl taikos derybų, kai Maskva atsiuntė ne aukščiausio lygmens pareigūnų delegaciją, o Kyjivas ir Maskva apsikeitė įžeidimais prieš susitikimą, kuris iš pradžių buvo numatytas ketvirtadienį.
„Noriu būti atviras (...) neturime didelių lūkesčių dėl to, kas įvyks rytoj“, – sakė M. Rubio.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau taip pat pripažino, kad pažanga Turkijoje mažai tikėtina, ir sakė, kad kol jis nesusitiks su V. Putinu, nebus jokio didelio postūmio siekiant užbaigti karą.
„Nemanau, kad kas nors įvyks, patinka jums tai, ar ne, kol jis ir aš nesusitiksime“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.
Nemanau, kad kas nors įvyks, patinka jums tai, ar ne.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sakė nesitikintis proveržio ir kaltino Maskvą, kad ji rimtai nežiūri į karo užbaigimą.
Praėjusią savaitę V. Putinas pasiūlė tiesiogines abiejų šalių derybas, tačiau nereagavo, kai V. Zelenskis paragino jį asmeniškai dalyvauti derybose, ir į Stambulą nevyko.
Rusijos pusei vadovauja Vladimiras Medinskis, V. Putino griežtojo kurso patarėjas, kuris abejojo Ukrainos teise egzistuoti ir plataus masto karo pradžioje irgi vadovavo rusų delegacijai nesėkmingose derybose.
Ukrainos delegacijai vadovauja gynybos ministras Rustemas Umerovas, jo komandoje – keliolika pavaduotojų lygio pareigūnų.
„Butaforinė“ delegacija
D. Trumpas, kuris nori paskatinti Rusiją ir Ukrainą siekti taikos susitarimo, sakė, kad pasilieka galimybę penktadienį atvykti į Turkiją, jei bus pasiekta reikšmingos pažangos.
Vienas Turkijos užsienio reikalų ministerijos šaltinis sakė, kad penktadienį derybos vyks keliais formatais.
„Penktadienio darbotvarkėje numatytos trišalės Rusijos, Ukrainos ir Turkijos derybos“, taip pat vyks JAV, Ukrainos ir Turkijos pareigūnų derybos, sakė šaltinis.
Stambule per televiziją transliuotame pranešime Rusijos žiniasklaidai V. Medinskis sakė: „Rytoj ryte nuo 10 val. ryto lauksime Ukrainos pusės, kuri turi atvykti į susitikimą.“
Prieš derybas V. Zelenskis sakė, kad Rusija atsiuntė „butaforinę“ delegaciją, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pavadino Ukrainos prezidentą „klounu“ ir „nevykėliu“.
Prie Rusijos konsulato Stambule V. Medinskis žurnalistams sakė, kad Rusija šias derybas vertina kaip nesėkmingų 2022 metų derybų tęsinį ir kad yra pasirengusi „galimiems kompromisams“.
„Delegacija yra pasiryžusi laikytis konstruktyvaus požiūrio, ieškoti galimų sprendimų ir sąlyčio taškų. Tiesioginių derybų su Ukrainos puse tikslas – galiausiai įtvirtinti ilgalaikę taiką pašalinant pagrindines konflikto priežastis“, – sakė jis.
V. Zelenskis ketvirtadienį Ankaroje susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir išsiuntė savo delegaciją į Stambulą.
Po susitikimo V. Zelenskis sakė, kad Rusija „nelabai rimtai žiūri į realias derybas“, ir teigė, kad aukšto lygio delegaciją pasiuntė iš pagarbos D. Trumpui ir R. T. Erdoganui.
„Taikos vengimas“
M. Rubio sakė, kad Stambule susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir kad žemesnio lygmens JAV pareigūnas susitiks su rusais.
Prieš planuojamas derybas Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sakė, kad V. Putinas „turi sumokėti už taikos vengimą“. Taip jis kalbėjo ruošiantis penktadienį Albanijoje vyksiančiam Europos politinės bendrijos susitikimui.
Europos politinė bendrija, vienijanti Europos Sąjungos (ES) nares ir 20 kitų šalių, buvo įsteigta 2022 metais Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) iniciatyva, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Kartu su K. Starmeriu ir E. Macronu susitikime dalyvaus ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje ragino Rusiją prieš bet kokias derybas sutikti su 30 dienų paliaubomis, tačiau Maskva šį pasiūlymą atmetė.
Rusija nori, kad Ukraina padarytų didžiulių teritorinių nuolaidų ir atsisakytų dar daugiau žemių, nei prarado mūšio lauke. Taip pat ji yra abejojusi V. Zelenskio legitimumu, norėjo Kyjivo karinio neutralumo ir apribotos Ukrainos kariuomenės.
Kyjivas ir Vakarai atmeta šiuos raginimus, tačiau V. Zelenskis pripažino, kad Ukraina gali susigrąžinti dalį teritorijos tik diplomatinėmis priemonėmis.
