Paskutinė komunistinė vyriausybė Europoje žlugo – Moldovos parlamento rinkimuose pergalę kukliu rezultatu iškovojo demokratinės politinės jėgos. Tačiau nedaug kas drįsta teigti, kad šalis žengia į naują epochą.

Europos stebėtojai pagyrė Moldovos valdžią už tvarkingus rinkimus, nors sąžiningumo iš tikrųjų trūko. Komunistai visais būdais bandė kabintis į valdžią. Jie ne tik išnaudojo turimus administracinius ir žiniasklaidos išteklius, bet ir nepaliko galimybės pareikšti savo valią nemažai provakarietiškai nusiteikusių rinkėjų daliai, nustatę nepalankią rinkimų datą. Savaitės viduryje atiduoti savo balso negalėjo maždaug pusė milijono moldavų, dirbančių užsienyje. Tačiau šie triukai nepasiteisino.

"Markso ir Lenino era baigėsi!" – trimituoja Vakarų žiniasklaida. Taip pat triumfuoja jauna ir progresyviai mąstanti moldavų karta, nenorinti, kad jų šalis virstų dar viena Baltarusija. Tačiau euforija gali labai greitai išgaruoti.

Beveik pusė rinkėjų atidavė balsus už Komunistų partiją – tai rodo, kad šalies visuomenė yra smarkiai poliarizuota. Opozicinės jėgos iškovojo nežymią persvarą ir ėmė burtis į koaliciją. Tačiau kelių vietų persvaros parlamente nepakaks prezidentui išrinkti, vadinasi, ieškoti kompromiso su komunistais vis dėlto teks.

Kai kurie analitikai prognozuoja, kad Moldova mažiausiai metus gyvens politiškai paralyžiuota. Opozicinėms jėgoms nepakanka mandatų stabiliai vyriausybei sudaryti, o konstitucija draudžia paleisti parlamentą dažniau nei kartą per metus.

Politinis paralyžius palaidotų viltis suartėti su Vakarais. Moldovos kelias į Europą ir taip yra duobėtas, nes šalis labai priklausoma nuo Rusijos tiek energetiškai, tiek finansiškai. ES bandė patraukti Moldovą į savo pusę, įtraukdama ją į Rytų partnerystės programą, tačiau rubliai ir dujos yra vertingesni už pažadus.