Dviprasmiškų užuominų apie galimas atominių ginklų atakas Vakarams ir Ukrainai mėtantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats pasirūpino užuovėja, kur galėtų pergyventi vadinamąją branduolinę žiemą.

Prisiminė okupavęs Krymą

Apie tai, kad nuo Maskvos iki pat Uralo driekiasi slaptas bunkerių tinklas, kuriame karo atveju slėptųsi SSRS, o vėliau – Rusijos vadovybė, viešai kalbama seniai.

Pirmieji aukščiausiems valdžios pareigūnams skirti bunkeriai buvo įrengti dar sovietmečiu, tačiau, anot žurnalo „Sobesednik“ vyriausiojo redaktoriaus Olego Roldugino, po Krymo okupacijos darbai užkonservuotuose bunkeriuose buvo atnaujinti, o 2020–2021 m. dar labiau suintensyvėjo. Kai kurie anksčiau užkonservuoti požeminiai objektai vėl buvo atnaujinami, negailint tam pinigų.

O. Rolduginas, išstudijavęs viešai prieinamus viešųjų pirkimų ir pan. dokumentus, pateikė įspūdingų faktų. Pavyzdžiui, Maskvos bunkeriuose buvo nuspręsta atnaujinti liftus – vien trims iš jų buvo išleista 55 mln. rublių (855,4 tūkst. eurų). Ši suma, anot žurnalisto, leidžia spėti, kokiame gylyje įrengti bunkeriai. Modernizuojant šiuos įrengimus dalyvavo raketų paleidimo įrenginių šachtų statybos specialistai.

„Daugelis bunkerių yra sujungti tuneliais, kurie driekiasi dešimtis kilometrų“, – sakė O. Rolduginas.

Oficialiais bunkeriais rūpinasi Vyriausioji specialiųjų programų valdyba prie Rusijos prezidentūros, tiesiogiai pavaldi šalies prezidentui.

Tyrimo metu žurnalistas išsiaiškino, kad tie patys statybininkai, kurie statė oficialius bunkerius ir tiesė tunelius po Aleksejaus Navalno komandos demaskuotais V. Putino rūmais Gelendžike, stato ir privačias slėptuves.

„Bunkerių tikrai yra ir Maskvoje, ir Urale, yra ir Volgos regione“, – anot O. Roldugino, V. Putinas turi oficialų ir neoficialų bunkerių tinklą.

Požeminė Maskva

Kad kalbos apie esą po Kremliumi esantį bunkerį nėra pramanas, tapo žinoma 2000-aisiais, kai tai pranešė JAV žvalgyba. 200–300 m gylyje esantis bunkeris, spėjama, buvo pradėtas statyti dar XX a. 6-ajame dešimtmetyje, po pirmosios atominės bombos bandymų. Teigiama, kad galimos branduolinės atakos atveju šiame bunkeryje kelis mėnesius galėtų išgyventi apie 10 tūkst. žmonių.

Garsioji požeminė sistema „Metro 2“ jungia Kremlių, Vnukovo oro uostą ir kitas valdžios įstaigas su kitais bunkeriais Rusijos sostinėje, Balašichoje, Čechove ir driekiasi kone iki Kalugos, nuo Rusijos sostinės nutolusios 160 km.

Pasak žurnalisto, Maskvoje tuneliai įrengti 200 m gylyje – apie tai pasakojo atsitiktinai į tunelius patekę požemių entuziastai, kurie vėliau už tai buvo nuteisti lygtinėmis ir realiomis bausmėmis ir priversti palikti Rusiją.

„Galima vaikščioti valandų valandas ir nieko nesutikti. Kai kur degė šviesa, kai kur buvo griuvėsiai. Aptikome ir dvylikos aukštų pastato aukščio ir kelių kilometrų ilgio salių. Manau, kad už tuos pinigus, už kuriuos tai buvo sukurta, buvo galima pastatyti milijoninį miestą“, – žurnalistams pasakojo požemių entuziastas Pavelas Safronovas.

Vieną iš slaptų įėjimų į tunelį žurnalistai aptiko netoli Mičiurinsko prospekto Maskvoje. Tokių objektų Maskvoje yra keliolika: netoli Lubiankos, Gynybos ministerijos, dar ir garsusis „Ramenki-43“. Požemių entuziastai sako, kad čia esama tikro požeminio miesto, tuneliais sujungto su Kremliumi. Jame 50 tūkst. žmonių galėtų išgyventi net 30 metų.

Neseniai dalyje šios teritorijos pradėtos Maskvos valstybinio universiteto fondo „Inopraktika“, kuriam vadovauja, kaip manoma, V. Putino dukra Katerina Tichonova, objekto statybos. Kitoje dykvietės dalyje esanti teritorija priklauso specialiųjų tarnybų kariniams padaliniams ir bendrovei „Transinžstroi“, dirbančiai „Sobesednik“ aprašomuose požeminiuose objektuose.

Požemiai taip pat yra po V. Putino rūmais Gelendžike.

Mįslingoji Mežgorjė

Žurnalistai atkreipia dėmesį į dar vieną bunkerį ir mano jį esant ypatingą. Jis už 4 000 km nuo Maskvos, aukščiausiame (1 640 m virš jūros lygio) pietinės Uralo dalies kalne Jamantau, kurio pavadinimas baškirų kalba – Piktasis kalnas.

Alexei Nikolsky, „Sputnik“  nuotr.

Kovo pabaigoje, kai, nepavykus per žaibišką operaciją okupuoti Ukrainos, V. Putinas Vakarams atvirai pagrasino branduoliniu ginklu, buvo galima stebėti neįprastą Rusijos prezidento kanceliarijai pavaldžios Specialiosios skrydžių grupės „Rossija“ lėktuvų aktyvumą. Kaip pastebėjo „Sobesednik“, į dangų pakilo net ir įprastai labai retai skraidantys lėktuvai. Vien tik RA-61716, kuris taikos metu paprastai nerūpestingai kursuodavo tarp Maskvos, Sankt Peterburgo ir Sočio, per savaitę vieną kartą skrido į Jekaterinburgą ir du kartus – į Ufą. Tomis pačiomis dienomis kitas grupės „Rossija“ lėktuvas RA-96017, be Jekaterinburgo, aplankė dar ir Magnitogorską.

Galbūt tikrasis skrydžių tikslas buvo mažesnė vietovė, neturinti savo oro uosto ir esanti į pietus nuo Jekaterinburgo, tarp Magnitogorsko ir Ufos, – slaptas miestas Mežgorjė.

„Galbūt tikrasis skrydžių tikslas buvo mažesnė vietovė, neturinti savo oro uosto ir esanti į pietus nuo Jekaterinburgo, tarp Magnitogorsko ir Ufos, – slaptas miestas Mežgorjė“, – svarsto O. Rolduginas.

Į pietus nuo Jekaterinburgo, tarp Magnitogorsko ir Ufos esantis Mežgorjė atsirado sujungus dvi karines gyvenvietes Belorecką-15 ir Belorecką-16, esančius už 20 km vienas nuo kito.

Iš viso Mežgorjėje gyvena apie 15 tūkst. žmonių. Įvažiavimas į miestą net ir vietos gyventojams yra griežtai kontroliuojamas – patekti galima tik turint specialų leidimą. Federalinė oro transporto agentūra virš kalno nustatė neskraidymo zoną, o pėsčiomis ten patekti labai sunku.

Amerikiečiai seniai susekė

Po šalia esantį Mažąjį Jamantau kalną galima užsisakyti net ekskursiją su gidu, o vaikščioti po Didįjį Jamantau, kur ir esama slapto objekto, neleidžiama. Šią teritoriją saugo kariškiai, miškininkai ir, sprendžiant iš vyriausybinių sutarčių, „DJI Mavic 2 Enterprise Advanced“ kvadrokopteriai su 32 kartų didinamąja geba ir termovizoriumi.

Įvažiavimas į miestą net ir vietos gyventojams yra griežtai kontroliuojamas – patekti galima tik turint specialų leidimą.

Kodėl ši gyvenvietė tokia slapta, oficialiai niekada nebuvo paaiškinta. Tačiau, anot leidinio, 1992 m. buvęs SSKP Baškirijos regioninio komiteto pirmasis sekretorius Midhatas Šakirovas yra prasitaręs, kad vietiniame Jamantau kalne statomas bunkeris aukščiausiems valstybės pareigūnams. Dar sovietmečiu pradėtas įrengti bunkeris vėliau buvo apleistas, tačiau 1995 m. palydovinėse nuotraukose pastebėta naujų karinės infrastruktūros statybų.

Vėliau, 2003 m. gegužę, laikraštyje „Washington Post“ šią informaciją paskelbė JAV atsargos karininkas Bruce’as J. Blairas, žinomas branduolinio saugumo ekspertas. Anot B. J. Blairo, šiose atokiose vietovėse XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje dirbo dešimtys tūkstančių žmonių.

„Tikimasi, kad Jamantau netrukus pradės veiklą. Remiantis schemomis ir užrašais, kuriuos man dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pateikė vyresnieji SAC (Specialiosios veiklos centras, vienas iš CŽV padalinių d.) pareigūnai, Jamantau vadavietė yra kalno viduje, maždaug 3 000 pėdų (apie 900 m) žemiau viršūnės. Tai karinė bazė, į kurią persikelia aukščiausioji Rusijos politinė vadovybė“, – tuomet rašė ekspertas.

Ypatingi darbininkai

Anot žurnalistų, nuo 2021-ųjų pavasario darbai Jamantau suintensyvėjo ir pinigų tam nebuvo gailima. „Sobesednik“ gavo dokumentų, iš kurių matyti, kad pagrindinius statybos darbus Mežgorjėje vykdančios 30-osios statybų valdybos vadovo pirmojo pavaduotojo oficialus vidutinis mėnesinis atlyginimas 2020 m. viršijo 0,5 mln. rublių (apie 8 tūkst. eurų).

Pasak O. Roldugino, už bunkerių statybą atsakinga 30-oji statybos valdyba, kurios veiklą prižiūri Rusijos prezidento Vyriausioji specialiųjų programų valdyba. Būtent ši bendrovė statė ir rūmus Gelenžike.

Nuo 2015 m. šios valdybos vadovu įvardijamas valstybės saugumo pareigūnas Aleksandras Linecas, anksčiau vadovavęs Rusijos FSB Pietų karinės apygardos valdybai. V. Putinas juo labai pasitiki – bent jau apie tai galima spręsti iš to, kad 2020 m. A. Linecas persikraustė į 176,7 kv. m butą Prezidento reikalų valdybai priklausančiame name Maskvoje. Tame pačiame pastate tarnybinį būstą turi ir Kremliaus administracijos vadovas Antonas Vaino, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas, Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas.