Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija.

Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Tačiau Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.

Suomijos ir Švedijos narystę remia visos NATO narės, išskyrus dvi. Procesą stabdo Vengrija ir, ypač, Turkija.

Daugelis Suomijos parlamento narių siekė, kad iki balandžio 2 dieną įvyksiančių rinkimų būtų priimti teisės aktai, patvirtinantys, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija įstatymo projektą svarstys antradienį. Debatai sutaps su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitu, kurio metu jis susitiks su ministre pirmininke Sanna Marin (Sana Marin) ir prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

Balsavimo tikimasi trečiadienį, o priimtas įstatymo projektas reikštų, kad Suomija galės imtis skubių veiksmų net ir tuo atveju, jei ratifikavimo dokumentai bus gauti dar nesuformavus naujos vyriausybės.

Apsunkins karinį bendradarbiavimą?

Tikimasi, kad teisės aktas bus priimtas be didelio pasipriešinimo, nes pirminiam gegužės mėnesio pasiūlymui dėl narystės pritarė 188 iš 200 parlamento narių.

Helsinkis iki šiol pabrėždavo, kad nori prisijungti prie Aljanso kartu su Švedija, tačiau kai kas šį įstatymo projektą suprato kaip signalą, kad Suomija yra pasirengusi veikti viena.

Tuo tarpu Turkija blokuoja šių Šiaurės šalių paraiškas, kaltindama Švediją, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.

Kita vertus, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) pirmadienį pareiškė, kad Turkija palankiai vertina Suomijos stojimą.

„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesus“, – sakė jis.

Nors Švedija supranta Suomijos poziciją, ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) teigė, kad vien tik Suomijos prisijungimas galėtų apsunkinti glaudų šių Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą, nes Švedija viena liktų be NATO apsaugos.

„Ne po rinkimų“

Nors įstatymo projekto priėmimas dar nereiškia, kad po Turkijos ir Vengrijos ratifikavimo Suomija automatiškai įstos į NATO, juo nustatomas terminas, iki kada Helsinkis galės laukti Stokholmo.

Už teisingumą atsakingas vyriausybės kancleris Tuomas Poysti (Tuomas Poistis) sakė, kad parlamentui pritarus įstatymo projektui, prezidentas gali laukti ne ilgiau kaip tris mėnesius, kol jį pasirašys.

Prezidentui pasirašius įstatymą, Švedijai dar liks šiek tiek laiko – daugiausiai kelios savaitės – iki stojimo dokumentų pateikimo Vašingtone.

Suomijos prezidentas S. Niinisto žurnalistams trečiadienį sakė, kad ketina pasirašyti įstatymą, „kai tik jį patvirtins parlamentas“, tačiau pridūrė: „Jei bus praktinių priežasčių, galiu palaukti.“

Vis dėlto jis pabrėžė, kad lauktų ne ilgiau nei iki rinkimų.

M. Cavusoglu taip pat pranešė, kad trijų šalių derybos bus atnaujintos kovo 9 dieną. Derybos su Švedija buvo nutrauktos kilus ginčui dėl Stokholme surengtų protestų, įskaitant Korano kopijos sudeginimą prie Turkijos ambasados.

Vengrija savo ruožtu pranešė, kad jos balsavimas dėl Šiaurės šalių paraiškų greičiausiai įvyks kovo mėnesį.