Suomija ir Švedija pateikė stojimo į NATO paraiškas | kl.lt

SUOMIJA IR ŠVEDIJA PATEIKĖ STOJIMO Į NATO PARAIŠKAS

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Suomijos ambasadorius prie NATO Klausas Korhonenas ir jo kolega švedas Axelis Wernhoffas (Akselis Vernhofas) NATO būstinėje Briuselyje įteikė savo šalių paraiškas dėl stojimo į Aljansą bloko generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jensui Stoltenbergui) tuojau po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.

„Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis. Sąjungininkai dabar svarstys tolesnius žingsnius dėl jūsų kelio į NATO“, – priėmęs dokumentus sakė J. Stoltenbergas.

„Tai gera diena mūsų saugumui kritiškai svarbiu laiku, – pridūrė jis. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo, ir sveikinu Suomiją ir Švediją kaip [būsimas] NATO nares.“

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo interesus... Mes pasiryžę spręsti visus klausimus ir greitai padaryti išvadas“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Visos sąjungininkės sutaria dėl NATO plėtros svarbos. Mes visi sutariame, kad privalome laikytis drauge, ir visi sutariame, kad tai istorinė proga ir [kad] privalome ja pasinaudoti“, – NATO būstinėje Briuselyje reporteriams sakė jis.

Jeigu Ankara atsisakytų savo prieštaravimų ir jeigu derybos dėl stojimo vyktų sklandžiai, abi šalys NATO narėmis galėtų tapti jau po kelių mėnesių. Šis procesas paprastai trunka 8–12 mėnesių, bet NATO pageidauja veikti greitai, tvyrant Rusijos agresijos prieš Šiaurės šalis grėsmei.

Kanada, pavyzdžiui, sako numatanti Švedijos ir Suomijos priėmimo protokolą ratifikuoti per kelias dienas.

Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sostinės optimistiškai vertina galimybes įveikti Turkijos prieštaravimus.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Švedija ir Suomija glaudžiai bendradarbiauja su NATO. Šios šalys yra funkcionuojančios demokratijos, turi gerai finansuojamas ginkluotąsias pajėgas ir prisideda prie Aljanso karinių operacijų bei oro policijos misijų. Visos kliūtys, su kuriomis jos susidurs, bus tik techninio ar, galbūt, politinio pobūdžio.

Stojimo į NATO procesas nėra oficialiai įformintas ir jo žingsniai gali būti įvairūs. Tačiau iš pradžių paraiškos bus aptartos per 30 šalių narių Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį, tikriausiai ambasadorių lygiu.

Šiaurės Atlanto Taryba spręs, ar judėti narystės link ir kokių žingsnių reikia imtis. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu šalys kandidatės atitinka NATO politinius, karinius ir teisinius standartus, ar jos prisideda prie saugumo Šiaurės Atlanto regione. Šiais klausimais Suomijai ir Švedijai sunkumų neturėtų kilti.

Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Didžioji Britanija, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų teikimo periodu, kol joms dar netaikomas Aljanso savitarpio gynybos paktas.

„Pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų įsipareigojant dėl Suomijos ir Švedijos saugumo. NATO jau yra budri Baltijos jūros regione... NATO ir sąjungininkių pajėgos toliau adaptuosis pagal būtinybę“, – sakė J. Stoltenbergas.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Jonas

Taigi, Baltijos jūra,ko gera jau niekad netaps tuom skiriančiuoju barjeru, kuris skyrė Laisvąjį pasaulį nuo raudonuoju maru užkrėstos Lietuvos , kai laisvės ištroškę žmonės bandydavo perplaukti. Vertinant ,kad Suomija perka 67 F-35, o švedai turi 400 neblogų Gripenų ,tai ir oro erdvė bus sveikesnė ir laisvesnė.

tik

nebukit idijotais ir nedarykit itampos kurios tai/p nori jav sionistai /zydai ir turkai nepritaria tam pasiulymui nes nieks nieko nepuola o apsivalo nuo pac iu teroristu kurie ir zudo zmones o prie ju prisiplake nupirkti suklaidinti haholai ir uzvire si genocida ka ir matome o norvegu bankininkas nuima /gaza/ kol neprisisauke bedos 3PK nes cia dar e karas o apsi valymas nuo kurio zusta nekalti zmones patarciau tam jav marionetei sudenbergui greic iau atsistatydint gal atsiras savarankiskai mastanc iu logiskai nes sie klonai ir prives prie katastrofos?===

\\\\\.../////

Gal??????????
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS