Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) pareiškė, kad nors plataus masto karas Ukrainoje, prasidėjęs 2022 metų vasarį, tikriausiai tęsis „artimiausioje ateityje“, jo pabaiga atlaisvins Rusijos išteklius.
Suomija, turinti 1 340 km sieną su Rusija, po invazijos į Ukrainą atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO, taip supykdydama Kremlių.
„Rusijos žvalgybos pajėgumai Europoje nukentėjo dėl karo, ir Rusija ruošiasi šiuos pajėgumus atkurti“, – sakoma SUPO pranešime.
„Rusijos žvalgybos ir įtakos ištekliai, šiuo metu susieti su Ukraina, po karo taps prieinami naudoti kitur“, – nurodoma jame.
SUPO teigimu, Suomija išliks įdomi Rusijai kaip „NATO šalis tarp Baltijos jūros ir Arkties regiono“.
Jei Europos ir Rusijos santykiai pagerės, „Rusijos keliama žvalgybos grėsmė Suomijai taps įvairesnė, o ankstesnius veiklos metodus papildys dabartinėje aplinkoje pasiteisinę metodai“, sakė SUPO direktorius Juha Marteliusas.
„Tai apima platų tarpininkų naudojimą ir žvalgybos duomenų rinkimą iš bazių Rusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
Anksčiau Suomija kaltino Maskvą hibridiniu karu organizuojant migrantų antplūdį prie bendros sienos – šį kaltinimą Kremlius neigė.
Praėjusiais metais Vakarų pareigūnai kaltino Rusijos laivus surengus diversijų prieš povandeninius ryšių ir elektros kabelius per kelis didelio atgarsio sulaukusius incidentus Baltijos jūroje.
Tačiau SUPO įspėjo nepriskirti per daug incidentų Rusijai.
„Kadangi įvairūs įvykiai lengvai priskiriami Rusijai, Rusijos įtaka Suomijai gali atrodyti didesnė nei yra iš tikrųjų“, – teigiama pranešime.
Naujausi komentarai