Gruzijos ir Rusijos karas baigėsi, bet aistros nerimsta. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, priešiškų Tbilisiui ir bent netiesiogiai palaikančių Maskvos poziciją.

Vienas tradicinių argumentų: pirmas puolė Michailas Saakašvilis. Bet jis tai kategoriškai neigia ir pateikia savo argumentų (separatistų antpuoliai, rusų armijos įsiveržimas ir pan.). Kaip buvo iš tiesų, turėtų išsiaiškinti tarptautiniai ekspertai, kuriems iki šiol Rusija tik kiša pagalius į ratus. Be to, net patys rusų kareiviai prisipažįsta, kad dar prieš rugpjūčio 8 d., kada prasidėjo karas, jie jau buvo dislokuoti Pietų Osetijoje.

Kitas argumentas – M.Saakašvilio režimas toli gražu nėra demokratinis, todėl Vakarų pasauliui nederėtų taip jį remti. Bet 1940-aisiais ir Lietuva buvo autoritarinė valstybė. Tad Vakarai neturėjo pasmerkti Lietuvos aneksijos?

Vis dėlto svarbiausias tiek Rusijos diplomatų, tiek Gruzijai nepalankių ekspertų argumentas – Kosovą Vakarų pasaulis pripažino ir taip pamynė prieš tai NATO karinę galią pajutusios Serbijos teritorinį vientisumą. O JAV karas Irake – taip pat esą tarptautinių teisės principų pažeidimas. Argi čia ne dvigubi standartai? Kodėl vieniems galima daryti viską, o Rusijai net "pasitvarkyti" savo kaimynystėje – ne?

Vakarų diplomatai pažymi, kad tiek Kosovo, tiek Irako atvejai radikaliai skiriasi nuo Gruzijos. Nevardysiu visų jų argumentų, nes, manau, svarbiausia ne tai, o principas, kad iš neteisės neturi kilti teisė.

Juk negali neteisėtas kieno nors veiksmas būti pagrindu ir kitiems elgtis neteisėtai. Jei taip būtų, tada šimtmečius kurta tarptautinės teisės sistema subyrėtų ir pasaulis paskęstų anarchijoje.

Kitas klausimas, ar būtent to nesiekia Maskva, dar nuo SSRS laikų puikiai įvaldžiusi propagandos ir manipuliavimo tarptautinės teisės principais meną?