Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas).

„Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją.

Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

ES praėjusią savaitę įvedus skaudžių sankcijų Rusijai, pradėjusiai didelio masto invaziją į Ukrainą, Bernas iš pradžių tik pasakė neleisiantis apeiti šių sankcijų per Šveicariją.

Tačiau po pirmadienį įvykusio vyriausybės posėdžio Šveicarija paskelbė, kad dabar visiškai prisideda prie sankcijų.

„Šveicarija įves sankcijas, koordinuodama [veiksmus] su ES“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Jame priduriama, kad kalbama „pirmiausia apie prekes ir finansines sankcijas“.

Tačiau priemonės taip pat apima asmenų ir kompanijų turto įšaldymą.

Finansų ministras Ueli Maureris (Uelis Maureris) reporteriams sakė, kad asmenų, įtrauktų į Briuselio „juodąjį sąrašą“, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, premjerą Michailą Mišustiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, indėliai „iš karto įšaldyti“.

Atsakingi

„Taip darydama, Šveicarija atsako į rimtus tarptautinės teisės pažeidimus, už kuriuos šie asmenys yra atsakingi“, – teigiama vyriausybės pareiškime.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Rusijos misija prie Jungtinių Tautų Ženevoje pranešė apie tai, kad S. Lavrovas dėl ES šalių pritaikytų „antirusiškų sankcijų“ buvo priverstas atšaukti savo kelionę į Šveicariją, kur planavo dalyvauti JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje.

S. Lavrovas planavo vykti į Ženevą antradienį.

Šveicarijos vyriausybė pirmadienį pranešė, jog ji taip pat uždarys šalies oro erdvę visiems skrydžiams iš Rusijos ir bet kokiam orlaivių su Rusijos skiriamaisiais ženklais judėjimui, išskyrus skrydžius humanitariniais, medicininiais ar diplomatiniais tikslais.

Tuo metu teisingumo ministrė Karin Keller-Sutter (Karin Keler-Zuter) paskelbė, kad iš karto įsigalioja draudimas atvykti į šalį penkiems Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiems oligarchams, palaikantiems glaudžius ryšius su Šveicarija.

Bernas taip pat nurodė iš dalies sustabdęs 2009 metais sudarytą susitarimą dėl palengvinto vizų išdavimo Rusijos piliečiams. Kita vertus, turintieji diplomatinius pasus toliau galės atvykti į Šveicariją be vizų.

Atkartodama ES pritaikytas sankcijas, Šveicarijos vyriausybė teigė įvertinsianti bet kokias tolesnes Bendrijos sankcijas „kiekvienu konkrečiu atveju“.

Bernas buvo vis labiau spaudžiamas palaikyti ES ir JAV sankcijas Rusijai. Šį žingsnį parėmė beveik visos politinės partijos.

„Labai geros naujienos“

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pasveikino pirmadienį Šveicarijos priimtą sprendimą. Anot jo, „labai gera žiniua“, jog Šveicarija „kovos prieš (...) oligarchų, kurie palaiko V. Putiną ir į kuriuos yra nutaikytos sankcijos, korupcija ir nešvarius pinigus“.

„Be Šveicarijos dalyvavimo mūsų priemonės būtų ne tokios veiksmingos kaip reikėtų“, – reporteriams teigė jis. 

Nors Rusija yra tik 23-ia pagal svarbą Šveicarijos prekybos partnerių sąraše, bet Alpių šalies bankai dažnai yra pasirenkami Rusijos turtingųjų.

Remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko statistika, Šveicarijos bankai praėjusių metų trečiąjį ketvirtį turėjo apie 23 mlrd. JAV dolerių Rusijos aktyvų, daugiausia indėlių.

Didžioji Rusijos naftos verslo dalis vykdoma per Šveicariją, o grūdais ir metalais taip pat prekiaujama Ženevoje.

Prieš žengdamas šį žingsnį, Bernas teigė atidžiai apsvarstęs „Šveicarijos neutralitetą ir taikos politiką“, bet Rusijos beprecedentė karinė ataka prieš suverenią Europos valstybę buvo lemiamas faktorius.

Bernas pabrėžė, kad jis išlieka pasiruošęs „aktyviai prisidėti prie konflikto sprendimo per savo patikimas institucijas“.