ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pirmadienį Strasbūre susitiks su britų „Brexit“ sekretoriumi Stephenu Barclay (Stivenu Barklajumi), o Th. May ir J.-C. Junckeris surengs dar vieną susitikimą iki vasario pabaigos, sakė EK pirmininko atstovas Margaritis Schinas.

Vis dėlto J.-C. Junckeris sakė Th. May, kad kitos 27 ES narės dėl pernai lapkritį parengtos „Brexit“ sutarties“ iš naujo nesiderės.

Pasak M. Schino, J.-C. Junckeris „pabrėžė, kad ES27 iš naujo nebeatvers išstojimo sutarties, kuri yra rūpestingai subalansuotas kompromisas“.

Atstovas pridūrė, kad Th May „iškėlė įvairių galimybių“ apeiti daugiausiai nesutarimų kurstantį klausimą – susitarimą dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop), turinčią neleisti vėl atsirasti realiai sienai tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.

Po maždaug pusantros valandos trukusio J.-C. Junckerio ir Th. May susitikimo M. Schinas sakė, kad ES ir Britanija jau „padarė reikšmingų nuolaidų, kad užsitikrintų sutartį“.

Susitikimo pradžioje J.-C. Junckeris pasveikino Th. May šaltu, bet ryžtingu rankos paspaudimu, dar labiau išryškinusiu tarp Jungtinės Karalystės ir kitų 27 ES valstybių tvyrančią įtampą.

„Vieta pragare“

Artėjant kovo 29 dieną numatytam Britanijos pasitraukimui iš Bendrijos Th. May sulaukė griežto ES pareigūnų pasipriešinimo, vos užsiminusi apie lapkričio mėnesį ES patvirtintos, bet JK parlamento atmestos skyrybų sutarties derybų atnaujinimą.

Tvyrant giliems nesutarimams tarp abiejų šalių, Europos Vadovų Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas dar labiau padidino įtampą trečiadienį, viešai nusistebėjęs, „kaip atrodo speciali vieta pragare tiems“ britų politikams, kurie propagavo Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES iš pradžių neapgalvoję, kaip tą padaryti.

„Svarsčiau, kaip atrodo speciali vieta pragare tiems, kas propagavo „Brexit“, neturėdami net plano apmatų, kaip tai saugiai padaryti“, – sakė EVT vadovas.

Kad skyrybų tema yra itin opi, rodo ir faktas, kad likus kelioms valandoms iki planuoto Th. May ir D. Tusko viešo susitikimo priešais kameras, jo filmavimas buvo atšauktas.

Vietoje draugiškų bučinių, kuriuos įpratęs dalinti J.-C.Junckeris, EK vadovas Th. May ištiesė ranką ir po gana formalaus pasisveikinimo greitai palydėjo ją į savo biurą, vienam žurnalistui šūktelint iš paskos: „Premjere, ar tai pragaras?“

Pasak JK pareigūnų, Th. May svarbiausias uždavinys  – nepakliūti į „spąstus“ dėl kontroversiškos „apsidraudžiamosios priemonės“, kuria siekiama išvengti daug laiko atimančių patikrinimų pasienyje tarp JK provincijos Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos. Britai būgštauja, kad dėl šios priemonės Britanija gali būti priversta neribotą laiką laikytis ES prekybos taisyklių.

„Alternatyvūs susitarimai“

Th. May vis tiek bandys tartis dėl pakeitimų 585 puslapių Didžiosios Britanijos išėjimo iš ES projekte, nors ES lyderiai ir toliau tam atkakliai priešinasi.

Britų premjerė sako esanti įsitikinusi, kad galima būtų rasti „alternatyvių susitarimų“, o ES pareigūnai daug savaičių prašo Londono juos bent jau įvardyti.

Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) trečiadienį pareiškė, kad „alternatyvūs susitarimai gali reikšti ką tik nori“.

„Galbūt atėjo tiems, kurie sukūrė šias problemas, parodyti šiek tiek kūrybingumo“, – pridūrė jis.

Tuo metu Londone opozicija ėmėsi veiksmų.

Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) premjerei Th. May raštu išdėstė, ko nori už pritarimą vyriausybės pasiektam „Brexit“ planui.

Savo laiške J. Corbynas vėl pareikalavo, kad Britanijai būtų suteikta nuolatinė narystė Europos Sąjungos muitų sąjungoje, nors Th. May ne kartą tokią perspektyvą atmetė.

J. Corbynas pareiškė vyriausybės vadovei, kad ji neužsitikrins leiboristų paramos, jei tiktai gaus iš ES garantijų dėl aštraus Airijos sienos klausimo.

Opozicijos lyderis pabrėžė siekiantis „suderinimo su muitų sąjungos taisyklėmis, bendro išorės tarifo ir komercinės politikos susitarimo, kuris leistų JK reikšti nuomonę dėl būsimų ES prekybos sutarčių“.

J. Corbyno pozicija nusivylė kai kurie leiboristų įstatymų leidėjai, kurie tikėjosi, kad jis pritars raginimams surengti antrą referendumą dėl Britanijos narystės bloke.

Latvijos parama

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė deklaraciją dėl šalyje gyvenančių Didžiosios Britanijos piliečių teisių ir pažadėjo sudaryti jiems „palankias sąlygas“ toliau gyventi ir dirbti, jeigu Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstotų be jokio susitarimo.

Latvijos Saeimos deklaracijoje sakoma, kad Jungtinė Karalystė yra ir išliks svarbi šalies partnerė ir sąjungininkė. Parlamentas nori išsaugoti glaudų bendradarbiavimą su Britanija, ypač abiejų šalių gyventojų teisių, saugumo, gynybos, užsienio reikalų, ekonomikos, judėjimo ir švietimo klausimais.

Ryga taip pat tikisi, kad Britanija irgi sudarys tokias pačias palankias sąlygas JK gyvenantiems ir dirbantiems Latvijos piliečiams.

Saeima paragino vyriausybę visas reikalingas įstatymų pataisas, turinčias padėti prisitaikyti prie pokyčių, galinčių įvykti po „Brexit“. Šio pataisos turėtų suteikti JK piliečiams, teisėtai gyvenusiems Latvijoje iki šių metų kovo 29 dienos, pereinamąjį laikotarpį iki 2020 metų gruodžio 31 dienos iš naujo įregistruoti teisę gyventi šalyje. Britanijos piliečiams taip pat turėtų būti toliau taikomos teisės ir įpareigojimai socialinio draudimo srityje.

Latvijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „Brexit“ be sutarties atveju šalis ketina per ateinančius trejus metus išleisti iki 10,1 mln. eurų nepaprastosioms priemonėms.

Tikimasi, kad vyriausybė atitinkamas įstatymų pataisas pateiks parlamentui ateinančią savaitę.

Kaip nurodo Latvijos ir Britanijos prekybos rūmai, Jungtinėje Karalystė gyvena ir dirba daugiau kaip 71 tūkst. Latvijos piliečių.

Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, šalyje nuolat gyvena mažiau kaip 800 Britanijos piliečių.