Po trečiadienį Dohoje įvykusių netiesioginių Irano ir JAV derybų prezidentas Donaldas Trumpas bei tarpininkai Kataras ir Pakistanas leido suprasti, kad diplomatinis procesas tęsiasi, nepaisant šią savaitę įvykusių apsikeitimų ugnimi.
Buvo sutarta dėl tarpinio susitarimo vėl atverti Hormuzo sąsiaurį ir nutraukti karo veiksmus, tačiau derybose lieka neišspręstų svarbių klausimų, įskaitant Irano branduolinę programą.
„Kataro ir Pakistano tarpininkai (trečiadienį) Dohoje baigė atskirus susitikimus su JAV ir Irano derybininkais, kurių metu pasiekta teigiamos pažangos“, – ketvirtadienį pranešė Pakistanas.
Islamabadas pridūrė, kad šalys susitarė tęsti derybas ir „kitą susitikimą numatyti kuo anksčiau po buvusio Irano aukščiausiojo lyderio laidotuvių procesijos“.
86 metų ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas vasario 28 dieną, pirmąją karo dieną, savo komplekse Irano sostinės centre. Valdžia greitai buvo perduota jo sūnui Mojtabai Khamenei.
Viešos A. Khamenei laidotuvės prasidės šeštadienį, jo kūnas bus pašarvotas milžiniškame komplekse Teherano centre, kuriame vyksta svarbios penktadieninės pamaldos, oficialios ceremonijos ir religiniai susibūrimai.
Jis bus palaidotas liepos 9 dieną Imamo Rezos šventovėje šiaurės rytiniame Mašhado mieste, kuris yra jo gimtinė.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, vadovavęs Teherano delegacijai, sakė, kad trečiadienio derybos baigėsi susitarimu iki ketvirtadienio sukurti ryšių kanalą, skirtą pranešti apie įtariamus memorandumų pažeidimus ir juos fiksuoti.
Iranas primygtinai tvirtino, kad Dohoje nevyks jokios tiesioginės derybos su JAV.
D. Trumpas trečiadienį prieš lipdamas į prezidentinį lėktuvą žurnalistams sakė: „Kalbant apie eigą, Irano denuklearizacija vyksta sėkmingai.“
„Mes jiems sudavėme labai stipriai (...), tačiau mes puikiai sutariame“, – pridūrė jis.
Kontakto linijos
Diskusijos Katare, vykusios žemesniu lygiu ir skirtos memorandumo įgyvendinimui, turėjo „remtis Liucernos ežero viršūnių susitikime pasiekta pažanga“, naujienų agentūrai AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs diplomatas.
Teheranas atmetė ankstesnę D. Trumpo prielaidą, kad derybos bus tiesioginės, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei pareiškė, kad Iranas „artimiausiomis dienomis neplanuoja jokių derybų su amerikiečių puse jokiu lygiu“.
K. Gharibabadi teigimu, diskusijose taip pat buvo kalbama apie įšaldytą Irano turtą, kurio atblokavimo Teheranas reikalauja pagal susitarimą.
Pasak jo, pareigūnai peržiūrėjo dalies pradinės 6 mlrd. dolerių (5,27 mlrd. eurų) sumos panaudojimą ir sutarė, kad bus nupirktos ir pateiktos Iranui reikalingos prekės.
JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas techninėse derybose nedalyvavo, sakė diplomatas. Antradienį jiedu susitiko su Kataro ministru pirmininku šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu al Thani.
Trečiadienį Kataro emyro biuras pranešė, kad J. Kushneris ir S. Witkoffas taip pat susitiko su šalies valdovu šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani.
Hormuzas „priklauso Iranui“
Praėjusį mėnesį pasirašius JAV ir Irano susitarimą, šalys Persijos įlankoje keitėsi ugnimi.
Teheranas atakavo komercinį laivą, kuris, jo teigimu, nukrypo nuo patvirtinto maršruto per Hormuzo sąsiaurį, o JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) atsakė pranešdama, kad smogė 10 Irano karinių taikinių.
Tada Iranas smogė JAV bazėms Kuveite ir Bahreine; šiuos išpuolius abi Persijos įlankos šalys pasmerkė.
CENTCOM trečiadienį pranešė, kad vadovavo regioniniam saugumo dialogui, kurį surengė Bahreinas ir kuriame dalyvavo 12 šalių, daugiausia Persijos įlankos, gynybos lyderiai.
„Lyderiai pabrėžė savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti laisvą prekybos srautą per Hormuzo sąsiaurį“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė CENTCOM.
K. Gharibabadi ketvirtadienį atsakė, kad sąsiauris „priklauso Irano, o ne CENTCOM jurisdikcijai“.
„Karinis viršūnių susitikimas Bahreine negali nustatyti teisinės tvarkos ir saugumo Persijos įlankoje, – sakė jis. – Regiono saugumas bus užtikrintas nutraukus intervencijas ir JAV pasitraukus iš šios teritorijos, gerbiant šalių suverenitetą ir pripažįstant naują geopolitinę realybę, o ne po kariniu JAV skėčiu.“
Vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas antradienį pareiškė, kad „kai tokio masto karas baigiasi (...), neišvengiamai kyla įgyvendinimo iššūkių, incidentų ir nuomonių skirtumų, ypač kai tai susiję su tokiomis šalimis kaip Izraelio režimas“.
Libano fronte kovos tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“ taip pat buvo palyginti ramios.
Irano remiama „Hezbollah“ kovą įtraukė Libaną į platesnį karą Artimuosiuose Rytuose, apšaudydama Izraelį raketomis, o tai išprovokavo Izraelio oro smūgius ir sausumos invaziją.
Teheranas primygtinai reikalauja, kad į bet kokį galutinį susitarimą būtų įtrauktas konflikto Libane nutraukimas ir Izraelio karių išvedimas iš šalies pietų, kurių dalį jie yra okupavę.
Naujausi komentarai