Vakarų šalių koalicija penktadienį pradėjo ruoštis artimiausiu laiku surengti aviacijos smūgius Libijoje, kai Jungtinės Tautos (JT) leido imtis karinių veiksmų, kuriais siekiama neleisti šios šalies lyderiui Muamarui Kadhafi sutriuškinti sukilėlių režimo.

NATO sušaukė pasitarimą dėl tolesnių veiksmų, o JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija tikriausiai pasiųs savo naikintuvus prieš M.Kadhafi pajėgas, sulaukusios JT Saugumo Tarybos pritarimo.

Skelbiant pranešimus apie neišvengiamus karinius veiksmus, Europos skrydžių kontrolės agentūra uždraudė civilinius skrydžius į Libiją ir virš jos teritorijos. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas paskelbė, kad Karališkosios oro pajėgos (RAF) pasiųs savo naikintuvus "Tornado" ir "Typhoon".

"Jau pradėta ruoštis juos dislokuoti, o artimiausiomis valandomis jie išskris į oro bazes, iš kurių galės vykdyti reikalingus veiksmus", - D.Cameronas sakė britų parlamentui.

Viduržemio jūroje jau budi britų fregatos "HMS Cumberland" ir "HMS Westminster", o aviacijos atakos prieš Libija galės būti vykdomos iš oro pajėgų bazės Kipre.

Šie smūgiai bus surengti "greitai... per kelias artimiausias valandas", - Prancūzijos vyriausybės atstovas Francois Baroinas nurodė po to, kai JT Saugumo Taryba pritarė "visoms būtinoms priemonėms", užtikrinant neskraidymo zoną Libijoje.

Šios operacijos tikslas - "apsaugoti Libijos žmones ir leisti jiems nueiti visą kelią siekiant laisvės, o tai reiškia Kadhafi režimo nuvertimą", F.Baroinas sakė radijui RTL.

Prie šios operacijos tikriausiai prisidės Kanada, kurios žiniasklaida praneša apie kariškių planus pasiųsti šešis naikintuvus CF-18.

Norvegija taip pat paskelbė dalyvausianti šioje operacijoje, o Danijos vyriausybė laukia parlamento sprendimo dėl galimybės pasiųsti savo naikintuvus F-16. Tuo tarpu Lenkija pasiūlė logistikos pagalbą, tačiau atsisakė dalyvauti smogiamosiose pajėgose.

Italijos premjeras Silvio Berlusconi sušaukė neeilinį pasitarimą su gynybos pareigūnais, kad išnagrinėtų galimą "Italijos indėlį užtikrinant neskraidymo zoną, nurodė vienas vyriausybės šaltinis.

Prie Vakarų valstybių gali prisidėti kai kurios arabų šalys, kai Arabų Lyga paragino tarptautinę bendruomenę užtikrinti neskraidymo zoną, siekiant sumažinti manevrų laisvę M.Kadhafi pajėgoms.

Kataro valstybinė naujienų agentūra citavo URM pranešimą, jog ši Persijos įlankos valstybė "priėmė sprendimą prisidėti prie pastangų, kuriomis siekiama nutraukti kraujo liejimą ir apsaugoti civilius žmones Libijoje", taip pat paragino skubiai imtis veiksmų.

JT paskelbus pritarimą šioms priemonėms, Libijos sukilėlių pagrindinėje tvirtovėje - rytiniame Bengazio mieste - kilo džiaugsmo banga, o šalies opozicija paprašė tarptautinės bendruomenės veikti kuo skubiau.

Tuo tarpu NATO organizuoja susitikimą, kuriame bus sprendžiama, ar Aljansas kaip organizacija prisidės prie šios operacijos, taip pat kokių priemonių reikėtų imtis.

"Bet kokiai NATO operacijai reikalingas akivaizdus poreikis Aljanso veiksmams, tvirta regiono valstybių parama ir aiškus teisinis mandatas", - sakė 28 šalių karinio bloko, kurį sudaro Šiaurės Amerikos ir Europos šalys bei Turkija, atstovė Oana Lungescu.

NATO sąjungininkių pozicijos dėl intervencijos Libijoje išsiskyrė: Vokietija ir Turkija priešinasi kariniams veiksmams, o Prancūzija nurodė, kad ji labiau linkusi pritarti tarptautinei koalicijai.

Belgija paskelbė esanti pasiruošusi veikti kaip NATO narė ir pasiųsti savo šešis naikintuvus F-16 bei fregatą.

Vokietija buvo viena iš penkių Saugumo Tarybos šalių, įskaitant Kiniją ir Rusiją, kurios susilaikė, ketvirtadienio vakarą balsuojant dėl JT rezoliucijos. Kitos dešimt šalių pritarė šiam dokumentui.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwell perspėjo, kad kariniai veiksmai Libijoje gali sukelti "nemažą riziką ir pavojų", taip pat pabrėžė, jog vokiečių kariai intervencijoje nedalyvaus.

"Mes toliau labai skeptiškai vertiname karinės intervencijos galimybę..., numatomą šioje rezoliucijoje", - nurodoma ministro pranešime.

Rusija taip pat paskelbė niekaip neprisidėsianti prie šios misijos.

Libija paskelbė nutraukianti ugnį

Libija nedelsdama nutraukia ugnį ir stabdo visas karines operacijas, pareiškė penktadienį šios šalies užsienio reikalų ministras Moussa Koussa.

Toks sprendimas sekė po JT Saugumo Tarybos balsavimo, kuriuo pritarta skelbti neskraidymo zoną ir imtis "visų būtinų priemonių" Libijos žmonėms apsaugoti; viena tokių priemonių būtų Libijos karinių objektų bombardavimas.

M.Koussa sakė, jog paliaubos "sugrąžins šaliai saugumą" ir užtikrins visų Libijos gyventojų saugumą.

Vis dėlto jis kritikavo leidimą veikti tarptautinėms karinėms pajėgoms ir pavadino tai Libijos suverenumo pažeidimu.

Libijos UR ministras dar sakė, kad bus apsaugoti visi šalyje esantys užsieniečiai ir jų turtas.
"Libija yra įsipareigojusi apsaugoti visus užsieniečius ir visą jų turtą", - nurodė M.Koussa.

Tuo tarpu "The New York Times" pranešė, kad Libijoje antradienį dingę keturi šio JAV dienraščio žurnalistai yra sulaikyti kariškių ir kad ketinama juos paleisti penktadienį.