Karo metais Bosnijos serbams vadovavęs Radovanas Karadžičius vakar stojo prieš buvusiai Jugoslavijai įsteigtą JT karo nusikaltimų tribunolą.

Kaltės nepripažino

Praėjus vos dviem savaitėms, kai buvo sulaikytas, ilgą laiką medžiotas karo ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas R.Karadžičius vakar pasirodė teisme. Pirmoji akistata su teisėju Alphonsu Orie truko neilgai. Teisėjas oficialiai informavo apie kaltinamajame akte esančius 11 kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui bei suteikė galimybę kaltinamajam padaryti pareiškimą.

Pareiškęs, kad yra nekaltas, R.Karadžičius daugiau nekalbėjo. Teisininkai sako, kad kaltinamasis teisiškai gali atidėti kaltinamojo pareiškimą iki 30 dienų. Jeigu, pasibaigus šiam terminui jis pats nieko nedarys, jo vardu bus įregistruotas pareiškimas, kad kaltės nepripažino. Be to, anot teisininkų, R.Karadžičius turi galimybę kreiptis į teisėją su arešto ir laikymo sąlygų klausimais.

Ginsis pats

Nors suimti ieškomiausią Europoje nusikaltėlį Hagos tribunolas ruošėsi ilgai, teismas, ko gero, greitai nesibaigs. Pasak vyriausiojo prokuroro Serge'o Brammertzo, R.Karadžičiaus teismo procesas gali neprasidėti dar ne vieną mėnesį.

"Tai bus sudėtingas teismo procesas, - sakė jis. - Kad įrodytų šiuos sunkius nusikaltimus, kaltintojai turės pateikti reikšmingų įrodymų, įskaitant daugelio liudininkų liudijimus. Tam reikia pasiruošti." Daug kas priklausys ir nuo R.Karadžičiaus. Anksčiau jis yra užsiminęs, kad ketina pats gintis teisme.

Iki gyvos galvos

63 metų R.Karadžičius buvo suimtas Belgrade liepos 18 d., praėjus 13-ai metų, kai Hagos tribunolas pirmą kartą apkaltino jį dėl nusikaltimų, įvykdytų per Bosnijos 1992-1995 m. karą. Kelerius metus, kai slapstėsi nuo teisingumo, R.Karadžičius apsimetinėjo alternatyviosios medicinos guru daktaru Draganu Dabičiumi, turėjo užsiauginęs ilgą barzdą ir plaukus.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis bus teisiamas dėl savo vaidmens per Bosnijos karą, pirmiausia, dėl trejus metus ir aštuonis mėnesius trukusios Sarajevo apsiausties, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, taip pat dėl maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų žudynių Srebrenicoje 1995 m. liepą ir Bosnijos musulmonų bei kroatų etninio valymo.
Jei kaltė bus pripažinta, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.