Ginčai dėl milijonų

Komponentų, kuriems taikomos sankcijos, importas tapo atskira ūkio šaka, kurią drasko konfliktai tarp tiekėjų ir užsakovų – Rusijos karo pramonės įmonių. Bylos rodo, kad net ir sudėtingos schemos, didelės pinigų sumos nepadeda Rusijos gynybos pramonei išvengti eksporto apribojimų ar pakeisti užsienio įmonių korporatyvinę politiką, kai, kilus net menkai abejonei, atsisakoma pelningų užsakymų.

Tarp svarbiausių kontrabandos kanalų minima kompanija iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų „ARP Investment Limited“. Ji padėjo bendrovei „Šiaurės žvaigždė“ iš Sankt Peterburgo išvengti sankcijų aprūpinant Rusijos gynybos ministerijos struktūras integralinėmis mikroschemomis. Tačiau ARP negavo pinigų, todėl kreipėsi į teismą dėl 65 mln. rublių.

Su tiekimo problemomis susidūrė viena didžiausių aviacijos ginkluotės gamintojų – kompanija „Zaslon“, priklausanti buvusio „Vieningos Rusijos“ generalinio sekretoriaus, Altajaus gubernatoriaus Andrejaus Turčako šeimai. „Zaslon“ į teismą padavė bendrovė ITC, pareikalavusi sumokėti jai 1 mln. JAV dolerių pagal sutartį už programuojamų loginių integrinių grandynų mikroschemas. (Beje, ITC minima Latvijoje atliekamame tyrime dėl šioje šalyje registruotos kompanijos prekybos sankcionuota produkcija Vidurio Azijos šalims, kuri galiausiai atsidūrė ITC rankose ir buvo skirta Rusijos gynybos ministerijai.) Tačiau „Zaslon“ pareiškė, kad ITV bandė parduoti detales, kurių didžioji dalis buvo panaudotos, ir laimėjo teisinį ginčą.

Norint sukurti konkurencingo lygio elektroniką, reikia vėl tapti pasaulio, kuriame vyksta technologijų mainai, dalimi, o tam prireiktų 15–20 metų.

„The Insider“ aprašo bylą, kai sandoris nepavyksta dėl užblokuotų sąskaitų užsienio bankuose. Bendrovė „Technolinka“ įsipareigojo pristatyti precizinę laboratorinę įrangą Rusijos raketų ir kosmoso prietaisų gamybos ir informacinių sistemų korporacijai: bandyta pasinaudoti tarpininkais iš Kirgizijos, Uzbekijos ir Turkijos. Tačiau rusų pirkėjams sutrukdė Kirgizijos bankų ir valstybės institucijų akylumas, net ir mėtant pėdas, į schemą įtraukus papildomų kompanijų, kilo problemų su Uzbekijos ir Turkijos bankais. Kilus įtarimų, kad įranga gali patekti į sankcijuotą šalį, užsakymo atsisakė ir gamintojas iš Vokietijos.

Nepakeičiami elementai

Vos Vakarai paskelbė sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, Maskvoje su patosu prabilta apie atsiveriančias galimybes vietos gamintojams ir kūrėjams, kurie dabar esą užpildysią rinką tėvyninės gamybos importo pakaitalais. Nuo 2022 m. netyla net ir Kremliaus atžvilgiu kritiški balsai, abejojantys sankcijų prasmingumu, tačiau faktai byloja ką kita.

Arbitražo teismų bylos tik dar labiau išryškino Rusijos elektronikos, prietaisų gamybos, mašinų gamybos sričių problemą: per pastaruosius dešimtmečius Rusijos pramonė tapo visiškai priklausoma nuo užsienyje gaminamų komponentų ir prietaisų. „Norint sukurti konkurencingo lygio elektroniką, reikia vėl tapti pasaulio, kuriame vyksta technologijų mainai, dalimi, o tam prireiktų 15–20 metų, rašo „The Insider“.

Programinės įrangos kompanija „Nauka Soft“ nepavyko įvykdyti sutarties su bendrove „Strela“, ieškojusia rinkoje sraigtasparnio tipo bepiločiam orlaiviui skirtos elektros tiekimo sistemos SES-7000-NS. Amūro laivų statykla, anksčiau statydavusi atominius povandeninio laivyno laivus, o dabar – antvandeninius karo laivus, bylinėjosi su Taganrogo gamykla „Priboj“ dėl daugiau kaip 0,5 mlrd. rubrlių vertės sandorio. Korvetėms „Groznyj“ ir „Bravyj“ skirtos įrangos nepavyko pagaminti nei patiems, nei rastiems subrangovams iš Rusijos, nes dėl sankcijų negauta tam tikrų komponentų. Pakeisti rusiškomis detalių taip pat nepavyko – vietiniuose komponentuose pasirodė esant „užsienio gamybos (mikroschemų) dalių, kurių įvežimas apribotas dėl Europos Tarybos sankcijų“. Stokojant užsienyje gaminamų komponentų, rusai buvo priversti padaryti konstrukcinių pakeitimų.

„Rossgvardia“ į teismą padavė Specialųjį technologijų centrą, kodėl šis sutartyje numatytą „Ford Transit“ važiuoklę pakeitė Gorkio automobilių gamyklos „GAZelle“ važiuokle.

Kinai gelbsti ne visada

Karui su Ukraina gaminamiems rusiškiems dronams itin svarbios programuojamos ventilių matricos. Už 0,5 mln. dolerių jų iš rinkos lyderės amerikiečių puslaidininkių kompanijos „Xilinx“ bandė nupirkti Rusijos bendrovė „Azimut“. Galutinis užsakovas – Zelenograde veikianti „NTC Elins“, gaminanti oro gynybos, šarvuotos technikos, aviacijos ir raketų sistemų valdymo priemones. Tačiau išvengti sankcijų nepavyko, todėl „Azimut“ vietoj originalių matricų įsigijo kiniškų. „NTC Elins“ iš pradžių sutiko su tokiu pakeitimu, tačiau, paaiškėjus, kad kiniška produkcija netinka Rusijos gynybos ministerijos aprobuotai programinei įrangai, kreipėsi į teismą.

Sankt Peterburgo arbitražo teismas nagrinėja ginčą tarp bendrovės „Bi Pitron“ ir mokslinių tyrimų instituto „Elektropribor“, kuriame gaminamos kariniams laivams skirtos aukšto tikslumo navigacijos, gravimetrijos ir giroskopijos sistemos. Jai skubiai reikėjo elektroninio duomenų mainų modulio sistemos, skirtos kariniams laivams, objektams ir pakrančių apsaugai. Britų įmonės „CML Microcircuits“ gaminamą modulį įsipareigojo tiekti „Bi Pitron“, kuri sudarė sutartį su Turkijos įmone MLG „Teknologji Anonim Sirketi“, o ši – su gamintoju. Tačiau kai britams kilo įtarimų, kodėl per vieną mėnesį sulaukė daugiau kaip dešimt skirtingų užklausų dėl unikalaus modulio, iš užsakovo negavę papildomų duomenų, atsisakė perduoti jau pagamintą produkciją. „Bi Pitron“ nepavyko įsigyti modulio ir iš Kinijos.

Rusijos arbitražo teismas netyčia atskleidė nepavykusį sandorį tarp Šveicarijos kompanijos „AnaPico“, osciloskopų ir signalų generatorių lyderės, ir tarpininkės "Radiomera“, atstovavusios Rusijos raketų ir kosmoso prietaisų gamybos ir informacinių sistemų korporacijai. 2023 m. sausį šveicarams atsisakius tiekti produkciją į Rusiją, bandyta ją pakeisti kiniškais komponentais, tačiau sandoris taip ir neįvyko.