To dar nebuvo. Išankstinis politinių partijų susitarimas dėl Baltųjų rūmų plano, kuris užtikrintų paramą Volstritui ir išgelbėtų JAV piliečių paskolas, žlugo. Kongreso nariai pirmadienį planą atmetė. Ekspertų išvados dėl šio balsavimo beveik nesiskiria: politikai sudavė antausį prezidentui George'ui W.Bushui, o pasaulio finansų rinkas pastūmėjo arčiau prarajos.

Ekonomikos analitikai nedrąsiai užsimena apie galimą domino efektą, kuris iš dalies jau pasireiškė Europoje, ir siūlo įvairius receptus, padėsiančius išvengti visiško kracho. Vienas jų – nacionalizuoti bankus. Šiuo keliu žengia Didžioji Britanija, nacionalizuodama kelis komercinius bankus.

Juk kitaip nei bankai, net ir prasiskolinusios valstybės nebankrutuoja. Ir net jeigu skolos našta beveik siekia valstybės BVP, kaip tai yra Jungtinėse Valstijose. Tačiau ar nuo to lengviau eiliniam žmogui, sudariusiam su banku sutartį, pavyzdžiui, dėl terminuoto indėlio? Lietuvos bankininkystės rykliai piliečius ramina... Tikėkimės.

Kiek mažiau su JAV finansine sistema susijusios Prancūzijos komerciniams bankams nacionalizavimo kol kas pavyko išvengti. "Prancūzijos vyriausybė pasirengusi padėti bankams", – patikino šalies Centrinio banko direktorius Christianas Noyer. Laikosi ir Vokietijos bei Skandinavijos bankai. Tad kalbėti apie naujosios finansinės sistemos užuomazgas dar per anksti, bet akivaizdu, kad finansininkų nevaržomos laisvės laikai praėjo.

Kita svarbi JAV Kongreso pasiųsta žinia – nepasitikėjimas Baltųjų rūmų administracija. Politikai suabejojo, ar G.W.Bushas pajėgus įgyvendinti paties pasiūlytą planą. Likus vos mėnesiui iki rinkimų, tai suprasta ir kaip nepasitikėjimas jo galimu įpėdiniu – respublikonu Johnu McCainu. Nors pastarasis pats gana dažnai ir griežtai kritikuoja G.W.Bushą, Kongreso balsavimas senatoriaus reitingus akivaizdžiai nusmukdė. Naujausių apklausų duomenimis, jis pradėjo smarkiai atsilikti nuo demokratų kandidato Baracko Obamos.