Tikslas – tapti Europos gynybos pramonės stuburu

Skaičiai nemeluoja

Silpstant automobilių ir sunkiosios pramonės sektoriams, Berlynas bando nukreipti savo gamyklas, darbuotojus ir kapitalą Europos perginklavimo link.

Vokietija dešimtmečius buvo vertinama kaip Europos gamybos širdis, tačiau dabar išgyvena ilgiausią stagnacijos laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Atsitiesti neleidžia Kinijos spaudimas ir paklausos nuosmukis. Krizė, regis, reikalauja griežto atsako – pramoninės bazės pertvarkymo.

Neseniai JAV verslo leidinio „The Wall Street Journal“ (WJS) korespondentas Europoje Bojanas Pancevskis analizavo pastarųjų metų Vokietijos duomenis, kurie atskleidė, kad senasis šalies pramonės modelis yra smarkiai suaižėjęs. Remiantis Vokietijos vyriausybės duomenimis, kiekvieną mėnesį šalies gamybos sektoriuje išnyksta apie 15 tūkst. darbo vietų, įskaitant kadaise dominavusį automobilių sektorių. 2025 m. „Mercedes-Benz“ užfiksavo 49 proc. pelno kritimą, o antras pagal dydį automobilių gamintojas pasaulyje „Volkswagen“ pranešė apie pelno sumažėjimą 44 proc. Be to, „Volkswagen“ paskelbė ir apie planus iki 2030 m. Vokietijoje panaikinti 50 tūkst. darbo vietų.

Net tokie flagmanai kaip „Porsche“ patiria milžiniškus nuostolius: veiklos pelnas, palyginti su 2024 m., pernai smuko 98 proc., nors 2024-ieji ir taip buvo vieni prasčiausių metų moderniojoje įmonės istorijoje. Didžioji dalis Vokietijos ekonomikos dabar remiasi paslaugų sektoriumi, kuris sudaro apie 70 proc. ekonominės vertės, nors gamyba vis dar sudaro apie 20 proc. Iki penktadalio visų paslaugų yra susijusios su pramonės įmonėmis, pavyzdžiui, automobilių gamintojais.

Pasiraitoti rankoves

Kaip WSJ teigė „Schaeffler“ vadovas Klausas Rosenfeldas, automobilių pramonė išgyvena krizę dėl pasaulinio nuosmukio, geopolitinių rizikų ir didėjančios konkurencijos iš Kinijos. „Schaeffler“ – viena iš pirmaujančių automobilių tiekėjų įmonių, kuri gamina praktiškai viską nuo jėgos pavarų iki guolių. Dabar ši įmonė tampa svarbia gynybos sektoriaus veikėja.

Neseniai priimti reguliaciniai pokyčiai Vokietijoje ir ES pagerino gynybos įmonių prieigą prie kapitalo rinkų, o milžiniški vyriausybės kontraktai ir viešojo finansavimo schemos atvėrė beveik 1 trln. eurų gynybos finansavimui.

„Reikšminga Vokietijos ekonomikos tendencija yra tai, kad žmonės daug dažniau nei anksčiau klausia, „kaip galime prisidėti prie to, kas daugelį metų nebuvo daroma – atkurti gebėjimą apsiginti“, ir būtent tai mes darome“, – sakė K. Rosenfeldas.

Jo įmonė dabar gamina variklius dronams, borto sistemas šarvuotoms transporto priemonėms ir komponentus karinei aviacijai. K. Rosenfeldo tikslas, kad 10 proc. įmonės apyvartos, kuri šiuo metu siekia 24 mlrd. eurų, sugeneruotų pernai įkurtas gynybos padalinys. Jame produkciją kuria daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų ir 100 gamyklų visame pasaulyje, įskaitant aštuonias, esančias JAV.

„Vokietijoje daug skundžiamasi, bet jei visi nuolat tik dejuos, kad viskas blogai, niekas neveiks. Turime pasiraitoti rankoves“, – kritiškai į situaciją žvelgia K. Rosenfeldas.

Privalumai: nors tradicinės gynybos įmonės dažnai pasižymi ilgais vystymo ciklais, o jų gamybos plėtra užtrunka metų metus, konkurencingos automobilių rinkos užgrūdinti gamintojai gali greitai didinti apimtis. / H. Schmidto / dpa / „Scanpix“ nuotr.

Transformuoti į rangovus

Visoje Vokietijos pramoninėje zonoje gamybos linijos, kurios anksčiau kūrė šalies eksporto stebuklą, dabar perkonfigūruojamos į Europos perginklavimo mechanizmus.

Vyriausybė tai palaiko. Berlyno tikslas nėra atgaivinti senąją ekonomiką, o ją pakeisti. Nenaudojamos gamyklos ir augantis skaičius atleistų kvalifikuotų darbuotojų nukreipiami į vienintelį sektorių, kuris vis dar sparčiai auga.

„Volkswagen“ derasi su Izraelio įmonėmis, siekdama iki 2027 m. pradėti gaminti komponentus Izraelio „Iron Dome“ sistemai. Daugybė įmonių įvedė trečią pamainą, kad gamintų ginklus ir amuniciją Ukrainai. „Patriot“ perėmimo raketos, ilgą laiką buvusios išskirtinai amerikietišku produktu, netrukus bus gaminamos Vokietijoje, siekiant patenkinti sparčiai augančią paklausą.

Remiantis vyriausybės duomenimis, beveik 90 proc. Europos rizikos kapitalo, investuojamo į gynybos technologijas, pasiekia Vokietijos įmones.

„Europa turi gebėti apsiginti, o tai taip pat reiškia stiprios saugumo ir gynybos pramonės, kuria galime pasikliauti, kūrimą“, – neseniai teigė Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

Ji kartu su kitais kabineto nariais, įskaitant gynybos ministrą Borisą Pistoriusą, siekia transformuoti sunkumų patiriančias gamybos įmones į gynybos rangovus.

Ekonomikos ministerija dabar finansuoja suderinamumo platformą, kurią įkūrė pagrindinė Vokietijos gynybos pramonės asociacija BDSV. Taip siekiama sujungti nusistovėjusias gynybos tiekimo grandines su kitų sektorių įmonėmis.

Pasak BDSV vadovo Hanso Christopho Atzpodieno, negynybos sektoriaus įmonių įsitraukimas padeda sumažinti spaudimą tradicinėms tiekimo grandinėms sparčiai plėstis.

„Volkswagen“ derasi su Izraelio įmonėmis, siekdama iki 2027 m. pradėti gaminti komponentus Izraelio „Iron Dome“ sistemai.

„Deutz“ sėkmės istorija

Dvi savaitės iki 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Sebastianas C. Schulte tapo pasaulinės vidaus degimo variklių pionierės „Deutz“ generaliniu direktoriumi. Kaip ir daugelis kitų pramonės įmonių, bendrovė buvo paveikta silpnėjančios Vokietijos ekonomikos, o karas padėtį dar labiau pablogino. „Įmonės transformavimas tapo mano darbu“, – WSJ pasakojo S. C. Schulte.

Anksčiau jis dirbo jūrų gynybos pramonėje, todėl instinktyviai karo pagreitintą krizę nusprendė paversti galimybe. „Mūsų stiprybė – stabilios tiekimo grandinės: tai, kas veikia variklių ir kasybos įrangos srityje, veiks ir gynybos pramonėje“, – teigė jis.

S. C. Schulte’s aiškinimu, nors tradicinės gynybos įmonės dažnai pasižymi ilgais vystymo ciklais, o jų gamybos plėtra užtrunka metų metus, konkurencingos automobilių rinkos užgrūdinti gamintojai gali greitai didinti apimtis.

Iš tiesų, JAV gynybos milžinė „Lockheed Martin“, gaminanti raketas „Patriot“ oro gynybos sistemai, per metus pagamina tik apie 620 perėmimo raketų, nepaisant didžiulės paklausos, kurią sukėlė karai, susiję su Rusija ir Iranu.

„Deutz“ – kur kas lankstesnė įmonė, jau seniai pripratusi prie greitai besikeičiančių automobilių pirkėjų poreikių. Ji veikė taip sparčiai, kad dabar tiekia elektros generavimo variklius Saudo Arabijoje naudojamoms „Patriot“ sistemoms, taip pat įvairioms nepilotuojamoms sistemoms ir šarvuotoms transporto priemonėms.

Įmonė įsigijo gynybos startuolių ir investavo į visiškai naują veiklą, kurioje anksčiau neturėjo patirties. Šis sprendimas pasiteisino: skirtingai nei daugelis automobilių įmonių, bendrovė nevykdė masinių atleidimų, nes darbuotojai buvo perkelti į gynybos gamybą. Praėjusiais metais įmonės pajamos išaugo 15 proc.

Beveik 90 proc. Europos rizikos kapitalo, investuojamo į gynybos technologijas, pasiekia Vokietijos įmones.

Į tarptautinę ginklų rinką įsilieti panoro ir Japonija

Japonija nusprendė sušvelninti dešimtmečius galiojančias ginklų eksporto taisykles. Šis politikos pokytis atveria kelią mirtinų ginklų pardavimui užsienyje.

Jei Europoje gynybos pramonę pabudino potenciali Rusijos grėsmė ir santykių su JAV atvėsimas, Japonijoje vis didesnį susirūpinimą kelia Kinijos karinė veikla regione, nors nereikėtų nuvertinti ir Šiaurės Korėjos bei jau minėtos Rusijos taip pat tradiciškai keliamų pavojų.

Anksčiau Japonijos gynybos pramonės eksportas apsiribojo įranga, suskirstyta į penkias kategorijas: paieškos ir gelbėjimo, transporto, perspėjimo, stebėjimo ir minų aptikimo bei šalinimo. Tačiau ministrė pirmininkė Sanae Takaichi paskelbė, kad, pritaikius naują pataisą, taps įmanoma eksportuoti visą gynybos įrangą.

Politikos pokyčių šalininkai teigia, kad šis pakeitimas turėtų dar labiau integruoti Tokiją į tarptautinę gynybos tiekimo grandinę ir sustiprinti gynybos, diplomatinius ir ekonominius ryšius su partnerėmis.

„Vis labiau sunkėjančioje saugumo aplinkoje nė viena šalis negali viena apsaugoti savo taikos ir užtikrinti saugumo“, – platformoje X rašė S. Takaichi.

Tačiau šis sprendimas kai kuriems japonams sukėlė nerimą. Kritikai kaltina S. Takaichi pakertant tvirto pacifizmo, kuriuo šalis didžiuojasi, istoriją.

Vis dėlto premjerė tvirtino, kad „mūsų įsipareigojimas laikytis kelio ir pagrindinių principų, kuriais vadovavomės kaip taiki tauta daugiau nei 80 metų nuo karo, visiškai nepasikeitė.“

„Pagal naująją sistemą strategiškai skatinsime įrangos perdavimą, dar griežčiau ir atsargiau spręsdami, ar perdavimas yra leistinas“, – platformoje X toliau rašė ji.

Kaip informavo naujienų agentūra ELTA, šį politikos pakeitimą jau patvirtino Japonijos ministrų kabinetas ir Nacionalinio saugumo taryba.

Pasak gynybos ir ginklų kontrolės eksperto Heigo Sato, Japonija privalo pasinaudoti šiuo taikos metu, kad garantuotų kovinę parengtį sukurdama sistemą, kuri užtikrintų sklandžius ginklų ir šaudmenų mainus tarp sąjungininkių.

H. Sato teigimu, eksportui reikalinga nuolatinė priežiūra, kad gynybos rangovams būtų garantuotas stabilus verslas ir būtų stiprinami ryšiai su perkančiomis šalimis.

Iki šiol Japonija eksportavo kulkas ir karines atsargas, siekdama paskatinti savo ekonomiką, ypač per Korėjos karą praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį, bet 1967 m. priėmė sąlyginį ginklų eksporto draudimą, o po dešimtmečio uždraudė visiškai.

Pastaraisiais dešimtmečiais Tokijas taikė taisyklių išimtis, ypač dalyvaudamas tarptautiniuose ginklų kūrimo projektuose, o 2014 m. atvėrė duris eksportui jau minėtose penkiose nemirtinų karinių produktų kategorijose.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, penkios Japonijos įmonės – „Mitsubishi Heavy Industries“, NEC, „Kawasaki Heavy Industries“, „Mitsubishi Electric“ ir „Fujitsu“ – yra tarp 100 didžiausių pasaulyje ginklų bendrovių.