TILTAI SU AFGANISTANU DAR NESUDEGINTI

Paskutiniam JAV kariui palikus Afganistaną, Vakarų sąjungininkų ryšys su buvusiais bendradarbiais afganistaniečiais nenutrūko. Gelbėjimo operacijos – taip pat.

Bėga grupelėmis

Apie tai, kaip bandoma juos išgelbėti, byloja Vokietijoje išplatinta gera žinia. Ketvirtadienį pranešta, kad intensyviomis diplomatinėmis pastangomis Afganistaną paliko pirmoji vilkstinė su išvykti pageidavusiais vietos gyventojais ir jų šeimomis. Moterys ir vyrai anksčiau dirbo garsiuosiuose Vokietijos Konrado Adenauerio ir Friedricho Eberto fonduose, daugiausia dėmesio skiriančiuose politiniam ir socialiniam visuomenės lavinimui. Afganistaniečiams nepavyko evakuotis per pagrindinę gelbėjimo operaciją, kai žmonės buvo gabenami per JAV kariškių kontroliuojamą Kabulo oro uostą, todėl teko vykti sausuma.

Organizuoti apgriauto Kabulo oro uosto eksploatavimą yra pasisiūliusi Turkija.

Autobusas su grupe į valdžią grįžusių islamistų susidorojimo bijančių afganistaniečių važiavo iš Kabulo iki sienos su Pakistanu, pakeliui sėkimingai įveikdami kelis talibų kontrolės punktus. Su keliautojais ryšį nuolat palaikė diplomatai, tačiau kartkartėmis jis nutrūkdavo, todėl koordinatoriams nestigo įtampos. Lengviau atsikvėpta tik tuomet, kai bėgliai kirto sieną. Iš Islamabado į saugią šalį jų laukė kelionė lėktuvu.

Panašiu būdu dabar ir artimiausiomis savaitėmis iš Afganistano turėtų išvykti ir daugiau asmenų, anksčiau talkinusių Vakarų kariškiams ar civilinėms organizacijoms, todėl pareiškusių norą palikti gimtinę. Tokia organizuota pavienių grupelių evakuacija bandoma užkirsti kelią masiniam pabėgėlių srautui, kurio taip bijoma kaimyninėse šalyse.

Iš Kataro, į kurį iš Kabulo pasitraukė daug Vakarų diplomatų ir kuris tampa pagrindiniu naujienų apie talibų valdomą šalį punktu, pranešama, kad keli amerikiečių lėktuvai vis dar skraidina žmones iš šiaurinių Afganistano aerodromų, tokių kaip Kunduzas.

Derybos dėl oro uosto

Dohoje, tapusioje Vakarų ir Talibano derybų centru, tęsiami pokalbiai dėl Kabulo oro uosto atnaujinimo bei galimybės laisvai išvykti iš šalies visiems to pageidaujantiems afganistaniečiams. Žiniasklaidos cituojami neįvardijami šaltiniai teigia, kad Talibanas yra pasirengęs leisti atidaryti oro uostą, tačiau dar neaišku, kas atsakingas už sklandžią jo veiklą.

Organizuoti apgriauto Kabulo oro uosto eksploatavimą yra pasisiūliusi Turkija. Kadangi talibai kategoriškai nesutinka, kad kokiu nors tikslu Afganistane būtų dislokuotas užsienio šalių karinis kontingentas, Ankara samdytų privačius asmenis, buvusius Turkijos kariškius ir policijos pareigūnus.

Kita vertus, kontrolė turi būti vykdoma itin profesionaliai, kad būtų išvengta nuolatinės terorizmo grėsmės – pirmiausia iš tiek Vakarams, tiek Talibanui priešiškos vietinės "Islamo valstybės" atšakos, "IS-K". Tad saugumu turėtų rūpintis itin aukšto lygio kompanija.

Turkijai, kurios prezidentas jau nebe pirmą kartą pavojingai suartėja su islamistais, tai būtų galimybė išplėsti savo įtaką Vidurio Azijoje ir užkirsti kelią naujam pabėgėlių srautui. Vis dėlto perspektyva, kad Kabulo oro uosto saugumu rūpintųsi NATO narė, kelia pasitikėjimą, kad evakuotini asmenys turės daugiau šansų ištrūkti iš Afganistano ir Vakarų šalys bus geriau informuotos apie padėtį Afanistane.

"Turkija yra svarbi NATO sąjungininkė ir neįkainojama šio regiono partnerė", – neseniai tviteryje paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Kariniame aljanse Turkija yra vienintelė šalis, kurios dauguma gyventojų išpažįsta islamą, todėl ji per visą Afganistano misiją buvo laikoma strategiškai vertinga partnere.

Nors Talibanas kontroliuoja beveik visą Afganistano teritoriją, sostinę Kabulą, jų valioje leisti evakuoti Vakarams dirbusius afganistaniečius arba ne, užsienio derybininkai taip pat turi stiprių svertų. Pirmiausia – tai Afganistano valstybės valiutos atsargos, kurių užsienio bankuose skaičiuojama apie 9 mlrd. dolerių ir kuriomis Talibanui kol kas neleidžiama naudotis. Be to, artėjant žiemai Afganistano laukia humanitarinė katastrofa, kurios be pagalbos talibai nesuvaldys.

Dar vienas derybų klausimas – Vakarų diplomatų grįžimas į Kabulą. Talibano atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad garantuos diplomatinio kvartalo saugumą vadinamojoje Kabulo žaliojoje zonoje.

Išdrąsėjusios moterys nenuleidžia rankų

Ryžtingai nusiteikusios Afganistano moterys nenori nusileisti Talibanui ir bando pasipriešinti jų propaguojamam viduramžiškam požiūriui į moteris. Ketvirtadienį Herato mieste jos surengė retą protesto akciją, teigdamos, kad yra pasirengusios sutikti dėvėti burkas, jeigu valdant Talibanui mergaitėms bus leidžiama mokytis.

"Turime teisę į išsilavinimą, darbą ir saugumą", – per demonstraciją skandavo maždaug 50 moterų, mojuodamos transparantais Afganistano vakarinio Herato miesto gatvėse.

Per pirmąjį Talibano valdymo laikotarpį 1996–2001 m. moterys ir mergaitės dažniausiai negalėdavo įgyti išsilavinimo ir įsidarbinti. Tuomet burkos buvo privalomos viešose vietose, moterys negalėjo išeiti iš namų be lydinčio vyro, o protestai gatvėse buvo neįsivaizduojami.

"Esame čia tam, kad pareikalautume savo teisių", – naujienų agentūrai AFP telefonu sakė viena iš demonstrančių menininkė Fereshta Taheri. – Esame net pasirengusios dėvėti burkas, jei mums bus liepta, bet norime, kad moterys eitų į mokyklą ir dirbtų", – pridūrė ši fotografė ir menininkė.

Heratas, netoli sienos su Iranu esantis senas Šilko kelio miestas, jau seniai tapo kosmopolitiška išimtimi tarp konservatyvesnių centrų, nors kai kurios gyventojos jau dėvi burkas – visą kūną nuo galvos iki kojų dengiantį apdarą.

Žmonės yra daug sąmoningesni, dabar jie turi kitokių siekių dėl Afganistano, taip pat kitų lūkesčių iš vyriausybės.

Po žaibiškos karinės kampanijos valdžią Afganistane perėmęs Talibanas šiuo metu diskutuoja, kokia bus naujos vyriausybės sudėtis. Islamistų judėjimas pažadėjo, kad jų vyriausybė bus "įtrauki", tačiau daugelis abejoja, ar naujojoje Afganistano valdžioje atsiras vietos moterims. "Stebime naujienas ir nematome nė vienos moters Talibano susitikimuose ir susirinkimuose", – sakė Herate protestavusi Mariam Ebram.

Dabar grupuotė žada nuosaikiau valdyti šalį ir leisti moterims dirbti, bet neperžengiant šariato ribų. Islamistų pasikeitusį toną daugelis vertina skeptiškai, o ekspertai abejoja, ar tai nėra trumpalaikė strategija, siekiant užsitikrinti tarptautinį pripažinimą ir tolesnį gyvybiškai svarbios humanitarinės pagalbos teikimą.

Maži vaikai, įskaitant mergaites, jau sugrįžo į pradines mokyklas, tačiau Talibanas liepė įšaldyti aukštesnio lavinimo procesą, kol bus suformuota vyriausybė. Mitingo dalyvių teigimu, dauguma Herate dirbančių moterų dėl baimės ir netikrumo lieka namuose, o grįžusios į darbą slaugės, gydytojos, susidūrė su talibų nepalankumu ir akivaizdžia panieka.

Protestai prieš Talibano valdžią islamistų pirmojo valdymo laikotarpiu atrodė neįsivaizduojami. Ankstesnėje vyriausybėje dirbusi, šiuo metu Norvegijoje esanti ministrė Nehan Nargis, pabrėžė, kad Afganistanas pasikeitė nuo to laiko, kai valdžioje buvo Talibanas.

"Žmonės yra daug sąmoningesni, dabar jie turi kitokių siekių dėl Afganistano, taip pat kitų lūkesčių iš vyriausybės, – sakė ji. – Žmonės kolektyviai labai sustiprino savo balsą naudodamiesi socialinės žiniasklaidos platforma savo problemoms ir reikalams spręsti ir jie toliau ja naudosis. Šio krašto moterys yra informuotos ir išsilavinusios. Mes nebijome, esame vieningos."

Herato demonstracijos dalyvės teigė besitikinčios, kad jų pavyzdys įkvėps kitas šalies gyventojas. "Tęsime savo protestus, – sakė B.Taheri. – Pradėjome Herate, netrukus jie išplis ir į kitas provincijas."

Šaltinis: BNS