– Ar tos baudos – 200 mln. ir 500 mln. – bendrovėms „Meta“ ir „Apple“ yra didelės?

– Pačioms bendrovėms, aišku, tai nėra didelė suma susimokėti. Gal joms svarbiau tai, kad joms davė 60 dienų pataisyti, ką jos daro blogai, ir įgyvendinti tuos sprendimus, o jeigu to nepadarys, kiekvieną dieną bus skiriamos papildomos baudos. ES, aišku, didelėms technologijų bendrovėms baudas skiria ne pirmą kartą ir būtent tai galbūt gąsdina. Juo labiau kad tiek „Meta“, tiek „Apple“ buvo Donaldo Trumpo inauguracijoje, sumokėjo, taip sakant, D. Trumpui papildomai pinigų, kad tokie dalykai nevyktų, o D. Trumpas šių metų pradžioje irgi perspėjo, kad ES nebandytų kabintis prie jų technologijų bendrovių.

Dar reikėtų pastebėti tai, kad tos baudos buvo minimalios, pagal tai, kokias galėjo gauti, nes 2023 m. įsigaliojo Skaitmeninių rinkų aktas, kuris nurodo tam tikrus dalykus, kaip JAV ir bet kokios kitos technologijų bendrovės turi veikti ES.

Scanpix nuotr.

– Už ką konkrečiai dabar yra tos baudos?

– Konkrečiai „Meta“ gavo už tai, kad neleido vartotojui pasirinkti opcijos, kai vartotojas noriu naudoti feisbuką, bet nenoriu teikti savo asmeninių duomenų. Dabar jis leidžia rinktis: arba susimokėk kas mėnesį abonentinį mokestį ir mes tau nerodysime reklamos, arba atiduok savo asmeninius duomenis ir mes tau rodysime suasmenintą reklamą. ES sakė, kad turėtų būti trečias variantas – neduoti savo asmeninių duomenų ir gauti bendrą reklamą, kuri nėra nutaikyta į konkretų vartotoją. Būtent tai feisbukas pavadino tarifu.

– „Tarifas“ – populiarus žodis šiuo metu.

– Jie būtent akcentavo tai, kad JAV bendrovės esą turi susimokėti už tai, kad Europos vartotojai turi skirtingas taisykles.

– Už ką baudą gavo „Apple“?

– „Apple“ turi savo uždarą ekosistemą – kai nori įsirašyti programėlę, gali ją įsirašyti tik iš jų „Apple Store“. ES sakė, kad tai neskatina konkurencijos ir nori, kad visi galėtų įsirašyti programėles iš visur. „Apple“ sutiko, bet jie padarė tokiu principu, kad programėlių kūrėjas turi „Apple“ papildomai mokėti už tai, kad leidžia vartotojams atsisiųsti jas iš kitur. Taip pat, prenumeruojant ką nors, pavyzdžiui, „Spotify“ ar kokią nors kitą mėnesinę paslaugą, „Apple“ uždraudė vartotojui tą paslaugą įsigyti kur nors kitur, kur ji pigesnė.

– Tai tik detalės labai dideliame transatlantinių technologijų karų paveiksle. Kur link viskas juda?

– Manau, juda link to, kad D. Trumpas atsakys į ES reikalavimus ir tikriausiai atsakys kokiais nors tarifais, nes labai sutampa tas 60 dienų terminas su nukeltais tarifais. Taip pat manau, juda link to, jog gali būti, kad kokių nors paslaugų mes Europoje negautume.

– Pavyzdžiui, negalėsime naudotis „Google“ paieška, instagramu?

– Ne tiek, kad gal negalėsime visiškai naudotis, bet, tarkime, toks pavyzdys – „Apple“ išleidžia kokių nors dirbtinio intelekto (DI) programėlės pagalbinių dalykų ir Europos vartotojai jų negauna, nes, visų pirma, ES riboja ir, tarkime, turi savo atskirą reguliaciją DI, bet galbūt pats „Apple“ sako: na, jeigu jums taip nepatinka šokti, kaip mes grojame, tai jūs nešokite ir mes jums negrosime.\

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau mes girdėjome tą ir anksčiau, o dabar turbūt reikėtų tik padėkoti ES, Europos Parlamentui ir Komisijai, pavyzdžiui, už tai, kad visi įkrovikliai, laidai tinka visiems įrenginiams. Mes girdėjome, kad „Apple“ labai pyko dėl to, girdėjome, kad jie sakė, kad ES stabdo naujoves, inovacijas ir pan., bet galiausiai pakluso.

– Na, tai yra vadinamasis Briuselio efektas, kai ES ką nors susigalvoja, o ilgainiui tai perima visas pasaulis. Tarkime, GDPR (General Data Protection Regulation) – po kurio laiko Kalifornija, Brazilija susigalvojo savo niuansų. Taip pat ir su įkrovikliais, galų gale visi pasaulio vartotojai apsidžiaugė, kad ES pramušė ledus šiuo klausimu. Aišku, yra kažkokių dalykų, dėl kurių mes atsiliekame.

– Kas šiuo metu pirmauja technologijų klausimu – JAV ar visas Europos blokas? Galbūt tos Briuselio taisyklės veda visus kitus į priekį?

– Aš manau, kad tos taisyklės yra labai gerai vartotojams, bet trumpuoju laikotarpiu, nes ilguoju laikotarpiu gali būti, kad neatsiranda konkurencijos ir mes, kaip ES gyventojai, neturime savo analogų didžiosioms technologijų bendrovėms.

– Išties neturime?

– Taip, neturime jokio didelio socialinio tinklo, neturime savo „Apple“, yra mažų, vienetinių, ES mastu startuolių. Tai, visų pirma, jei aš būčiau ES, tuos pinigus už baudas atiduočiau, kad sukurtų startuolių fondą, kad skatintų konkurenciją.

– Pabaigai. Jeigu D. Trumpas atsakys, kam jis galėtų atsakyti, jeigu Europa neturi tokių analogų, kaip turi JAV, Silicio slėnis?

– Aš manau, kad D. Trumpas atsakys kaip visąlaik atsako Europai – tarifais plieno pramonei, tai skaudžiausia mums.