Pandemija padidino korupciją visoje Europos Sąjungoje, antradienį pranešė organizacija „Transparency International“. Padaugėjo atvejų, kai piliečiams prireikia asmeninių ryšių, kad galėtų gauti medicininę priežiūrą, o kai kurios vyriausybės išnaudoja krizę savo naudai.

Kovos su korupcija organizacija 2020 metų spalio–gruodžio mėnesiais apklausė daugiau nei 40 tūkst. žmonių visose 27 ES valstybėse.

Gautais duomenimis, vidutiniškai 29 proc. apklaustųjų pasitikėjo palankumu ar gerais santykiais su draugais ir šeima, kad galėtų naudotis viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugomis.

Šeši procentai respondentų prisipažino turėję duoti kyšį.

„Sveikatos priežiūra buvo tapusi ypatingu korupcijos židiniu, kai vyriausybės stengėsi suvaldyti COVID-19 pandemiją“, – sakoma „Transparency International“ metinėje ataskaitoje apie žmonių patirtį ir korupcijos suvokimą ES.

Kyšininkavimo lygis sveikatos sektoriuje buvo didžiausias Rumunijoje (22 proc.) ir Bulgarijoje (19 proc.), o rėmimasis asmeniniais ryšiais dažniausiai pasitaikė Čekijoje (54 proc.) Ir Portugalijoje (46 proc.).

Daug respondentų taip pat teigė, kad jų vyriausybės su pandemija kovoja neskaidriai.

Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje taip atrodė daugiau nei 60-čiai proc. respondentų.

„Transparency International“ šias išvadas pavadino „ypač keliančiomis nerimą dabartinėmis aplinkybėmis“.

Ataskaitos autoriai išskyrė Vengriją ir Lenkiją kaip šalis, kurios krizę naudoja kaip „dingstį sumenkinti demokratiją“, įvesdamos taisykles, silpninančias demokratines institucijas.

Pasak jų, buvo politikų, kurie krizę vertino kaip „galimybę gauti pelno“, pavyzdžiui, darant įtaką veido kaukių viešiesiems pirkimams ir lobizmo skandalus, į kuriuos pateko keli Vokietijos parlamentarai.

Žvelgiant už sveikatos krizės ribų, tyrimas parodė, kad trečdalis ES gyventojų mano, jog korupcija apskritai jų šalyje didėja, nors regioniniai skirtumai buvo didžiuliai.

Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad jų vyriausybė blogai sprendžia šią problemą.

Respondentai ypač nepatikliai vertino „šiltus santykius“ tarp vyriausybės ir privataus sektoriaus ir akivaizdžiai palengvėjusias sąlygas įmonėms susimažinti savo mokestines prievoles.

„Šie rezultatai turėtų būti pavojaus signalas“, – sakė „Transparency International EU“ direktorius Michielas van Hultenas.

„Galima imtis daug greitų veiksmų, – sakė jis, – pavyzdžiui, didinti lobizmo skaidrumą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir kovoti su mokesčių vengimu“.