Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kasdien rodo, kad pasiryžęs kariauti toliau. Ketvirtadienio naktį rusai vėl dronais puolė Odesą.
O Ukrainos vadovas viltis deda, kad Rusiją padės sustabdyti Europos ir JAV bendros pastangos. Paryžiuje iš paties Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono gavo patikinimą, kad sąjungininkai bemaž baigė rengti saugumo garantijas Ukrainai.
„Dėkoju jums, ponios ir ponai, rengiame šį Norinčiųjų koalicijos – 35 šalių – susitikimą, kuris leis mums užbaigti tvirtų saugumo garantijų Ukrainai derinimą“, – šnekėjo Prancūzijos prezidentas.
Iš pradžių susitikime Paryžiuje dalyvavo ir JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, bet vėliau pasišalino. Prie europiečių žadėjo prisijungsiąs popiet, kai lyderiai jungsis vaizdo ryšiu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Beje, dešimtys lyderių, kaip ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, jungėsi tik per nuotolį.
Paklaustas, ar nori perduoti žinią karo nestabdančiam V. Putinui, D. Trumpas atsakė ir vėl mįslingai, kad ateitis parodys: „Neturiu jokios žinios prezidentui Putinui. Jis žino mano poziciją. Jis priims sprendimą vienokį ar kitokį. Mes būsime patenkinti arba ne. O jei būsime nepatenkinti, pamatysite, kas nutiks.“
Tuo metu V. Putinas, grįždamas iš Kinijos, sustojo Vladivostoke. Atvežė blogų žinių, kad Tolimųjų Rytų regionas pristigs dujų, nes rusiškų dujų daugiau tieks kinams ir tiesiamu nauju dujotiekiu per Mongoliją, o savo liaudį ramino: kai dujų nebus, išgelbės anglis.
„Mums gresia dujų trūkumas. Tačiau yra užtektinai anglies – jos užteks kone tūkstančiui, na 900 metų“, – sakė V. Putinas.
Karo pabaigos nematyti, Ukrainai tenka evakuoti dar daugiau gyvenviečių rytinėje Donecko srityje. Po rusų artilerijos smūgių Kostiantynivkoje trečiadienį žuvo aštuoni žmonės.
„Visiems tas pats, kaip mes – ir Trumpui, ir kitiems. Manau, jie galvoja tik apie savo šalį. Nejau jiems rūpi Ukraina?“ – klausė evakuojama ukrainietė Larysa Naymenko.
„Galingiausi pasaulyje negali išspręsti Putino klausimo? Kodėl? Nes jis grasina branduoliniais ginklais?“ – šnekėjo evakuojamas ukrainietis Mykhailo Maistruk.
„Financial Times“ žiniomis, „Norinčiųjų koalicija“ pasidalijusi į tris stovyklas: pirmoji – šalių, kurios pokario metu taikdarių siųstų, kaip Jungtinė Karalystė, antroji grupė – atsisako, kaip Italija, o trečioji, didžiausia grupė – neapsisprendusiųjų, tarp jų Vokietija.
„26 šalys šiandien (ketvirtadienį – red. past.) įsipareigojo, kelios kitos dar aiškinasi, bet 26 pažadėjo dislokuoti karius Ukrainoje, būti sausumoje, jūroje ar ore. Jos bus jau paliaubų metu, ir ne fronto linijoje“, – tvirtino Prancūzijos prezidentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Rusija jau svaidosi grasinimais.
„Tai ne Ukrainos saugumo garantijos, o pavojaus Europos žemynui garantijos. Rusija jokia forma ir jokiu formatu neaptarinės iš principo nepriimtinos ir visais atžvilgiais saugumui kenkiančios užsienio intervencijos Ukrainoje“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
NATO vadovas, nuvykęs į Čekiją, sakė – ne Rusijai spręsti, ar Vakarai gali siųsti taikos palaikymo pajėgas.
„Visi, kas žiūrite, Čekijos, visos Europos, Kanados ir Jungtinių Valstijų piliečiai, prašau, nebūkite naivūs dėl Rusijos. Mes žinome, ko siekia Putinas, įrodymai – Ukrainoje. Ir bijau, tai – ilgalaikė grėsmė“, – tikino NATO generalinis sekretorius Mark Rutte.
V. Zelenskis pabrėžia: „Viskas priklauso nuo mūsų – kiek toli leisime žengti Rusijai. Jei Ukraina neišlaikys, tai lems, kur bus Europos rytinė siena – ties Lenkija ar Vokietija.“
