D. Trumpas savo pyktį nukreipė į NATO narę Daniją, taip pat į kelias kitas Europos šalis, kurios pastarosiomis dienomis dislokavo karių į didžiulę, mineralų turtingą Arkties teritoriją, kurioje gyvena 57 tūkst. žmonių.
Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms, parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„2026 metų birželio 1-ąją šis muito tarifas bus padidintas iki 25 procentų. Šis muitas bus taikomas ir mokėtinas tol, kol bus pasiektas Susitarimas dėl Visiško ir Visapusiško Grenlandijos įsigijimo“, – parašė jis.
„Šios šalys, kurios žaidžia šį labai pavojingą žaidimą, sukėlė nepagrįstą ir netvarų pavojų“, – pažymėjo D. Trumpas.
„Todėl, siekiant apsaugoti pasaulinę taiką ir saugumą, būtina imtis griežtų priemonių, kad ši potencialiai pavojinga situacija greitai ir be abejonių baigtųsi“, – parašė JAV prezidentas.
Kol kas neaišku, kokiais įgaliojimais pasinaudos JAV lyderis, kad įvestų šiuos iki 25 proc. dydžio muitus.
Jei šie D. Trumpo grasinimai Vašingtono NATO partneriams bus įgyvendinti, tai sukels precedento neturinčią įtampą Aljanse.
Šios šalys, kurios žaidžia šį labai pavojingą žaidimą, sukėlė nepagrįstą ir netvarų pavojų.
Penktadienį D. Trumpas sakė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepalaiko jo planų perimti Grenlandiją – NATO sąjungininkės Danijos autonominę teritoriją.
„Galiu įvesti muitus šalims, jei jos nesutiks su Grenlandijos klausimu, nes mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo“, – tuomet pareiškė D. Trumpas per Baltuosiuose rūmuose surengtą apskritojo stalo diskusiją sveikatos apsaugos klausimais.
Grasinimai muitais yra naujausia respublikono D. Trumpo spaudimo taktika, jam stiprinant pastangas perimti autonominės Arkties salos kontrolę. Jis net yra grasinęs prireikus pasinaudoti karinėmis priemonėmis šiam tikslui pasiekti.
JAV prezidentas siekia kontroliuoti šią Arkties teritoriją, kuri, pasak jo, yra būtina JAV nacionaliniam saugumui.
D. Trumpo planai dėl Grenlandijos išgąsdino Daniją ir sukėlė nerimą NATO – aljanso, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo Vakarų saugumo pagrindas – Europos nariams.
Europos valstybės ketvirtadienį pradėjo dislokuoti karius saloje, vykdydamos, pasak Vokietijos, misiją, skirtą atremti Rusijos ir Kinijos grėsmes.
Pastaraisiais metais ir NATO, ir Rusija sustiprino savo karinį buvimą Arktyje, nes tirpstantis jūros ledas atveria regioną tarptautinei laivybai ir gamtos išteklių kasybai.
D. Trumpas yra aiškiai pareiškęs, kad Grenlandijos įsigijimas yra jo užsienio politikos prioritetas. Jis taip pat pareiškė, kad jei JAV neužims Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija.
Danija yra perspėjusi, kad bet koks bandymas užimti Grenlandiją jėga, reikštų NATO pabaigą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)