Tačiau pigi Rusijos nafta yra naudinga tų šalių naftos perdirbėjams ir tenkina jų energijos poreikius, todėl jos, atrodo, neketina nutraukti šios praktikos.

JAV prezidentas yra pagrasinęs įvesti 100 proc. antrinius muitus rusiškai naftai, jei rusų lyderis Vladimiras Putinas iki rugpjūčio 8-osios nesutiks sudaryti taikos susitarimo.

D. Trumpo minėti muitai turėtų būti antrinės sankcijos šalims, kurios perka Rusijos naftą, dujas ir kitus produktus, pavyzdžiui, Kinijai ir Indijai.

JAV prezidentas pirmadienį pagrasino smarkiai padidinti JAV muitus Indijos prekėms dėl rusiškos naftos pirkimo, teigdamas, kad „jiems nerūpi, kiek žmonių Ukrainoje žudo Rusijos karo mašina“.

Kinija, Indija ir Turkija yra didžiausios naftos, kuri anksčiau buvo tiekiama Europos Sąjungai (ES), importuotojos. ES sprendimas nuo 2023-iųjų sausio boikotuoti didžiąją dalį iš Rusijos jūra gabenamos naftos lėmė didžiulį naftos srautų perskirstymą iš Europos į Aziją.

Nuo tada Kinija yra didžiausia rusiškos energijos pirkėja, įsigydama Rusijos naftos, dujų ir anglies už maždaug 219,5 mlrd. dolerių (189,79 mlrd. eurų), po jos rikiuojasi Indija su 133,4 mlrd. dolerių (115,35 mlrd. eurų) ir Turkija su 90,3 mlrd. dolerių (78,08 mlrd. eurų). Prieš invaziją Indija importavo palyginti nedaug Rusijos naftos.

Vengrija importuoja dalį rusiškos naftos per naftotiekį. Vengrija yra ES narė, tačiau šios šalies premjeras Viktoras Orbanas kritiškai vertina sankcijas Rusijai.

Viena iš pagrindinių priežasčių – tai pigu. Kadangi Rusijos nafta prekiaujama žemesne kaina nei tarptautinis etalonas „Brent“, naftos perdirbimo gamyklos gali padidinti savo pelno maržą, kai perdirba žalią naftą į naudingus produktus, pavyzdžiui, dyzelinį kurą.

Kyjivo ekonomikos mokykla teigia, kad birželį Rusija iš naftos pardavimo gavo 12,6 mlrd. dolerių (10,89 mlrd. eurų). Rusija ir toliau gauna dideles sumas, netgi nepaisant to, kad Didžiojo septyneto (G-7) didžiausios pramoninės šalys bandė apriboti Rusijos pajamas, nustatydamos naftos kainos viršutinę ribą.

Ji turi būti įgyvendinama reikalaujant, kad laivybos ir draudimo bendrovės atsisakytų vežti naftos krovinius, viršijančius nustatytą ribą. Rusija didžiąja dalimi sugebėjo išvengti šio apribojimo, veždama naftą senais laivais, priklausančiais „šešėliniam laivynui“, pasitelkiant draudimo bei prekybos bendroves, įsikūrusias šalyse, kurios netaiko sankcijų.

Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, šiais metais Rusijos naftos eksportuotojai turėtų gauti 153 mlrd. dolerių (132,29 mlrd. eurų). Iškastinis kuras yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis. Importas palaiko Rusijos rublį ir padeda Rusijai pirkti prekes iš kitų šalių, įskaitant ginklus ir jų dalis.