Baltųjų rūmų šeimininkas sulaukia kritikos dėl karo Artimuosiuose Rytuose padarinių.
Pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo po to, kai Iranas, reaguodamas į vasario mėnesį įvykdytus JAV ir Izraelio smūgius, blokavo naftos gabenimą per strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
„Didžiosios naftos bendrovės nemažina kainų degalinėse proporcingai tam, kiek smarkiai krito jų perkamos naftos kaina“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Tos kainos krenta kaip akmuo! Kitaip tariant, vartotojai yra lupikaujami“, – pridūrė jis.
Benzino kainos Jungtinėse Valstijose yra jautrus politinis klausimas, nes iškastiniu kuru varomos transporto priemonės yra pagrindinė daugelio amerikiečių susisiekimo priemonė.
Artėjant lapkritį vyksiantiems Kongreso rinkimams, D. Trumpas sulaukia kritikos dėl pradėto karo ir jo poveikio degalų kainoms, kurias moka milijonai amerikiečių.
Prezidentas ne kartą prognozavo, kad pasibaigus konfliktui degalų kainos „kris kaip akmuo“.
Tačiau ekonomistai šiuos teiginius ginčija ir prognozuoja, kad naftos kainoms grįžti į ikikarinį lygį prireiks kelių mėnesių.
Teheranas ir Vašingtonas pasiekė pirminį susitarimą, apimantį naftos tanklaivių eismo atnaujinimą per Hormuzo sąsiaurį, nors tokie klausimai kaip Irano branduolinė programa vis dar išlieka ginčytini.
Nors degalų kainos vis dar viršija ikikarinius rodiklius, po pirminio susitarimo paskelbimo jos šiek tiek sumažėjo.
„AAA“ automobilių klubo duomenimis, vidutinė galono (3,8 litro) įprasto benzino kaina antradienį siekė 3,93 JAV dolerio (apie 3,65 euro).
D. Trumpas sulaukia amerikiečių pasipiktinimo dėl to, kad, kol Jungtinėse Valstijose sparčiai kyla degalų kainos ir infliacija, jis į karą Artimuosiuose Rytuose investuoja milijardus mokesčių mokėtojų dolerių.
(be temos)