Respublikonų lyderis ėmėsi atvirai svarstyti galimybę pasinaudoti Sukilimo įstatymu (angl. Insurrection Act), kai Oregono federalinis teisėjas laikinai sustabdė nacionalinės gvardijos dislokavimą Portlande, o kitas Ilinojaus teisėjas kol kas leido žengti panašų žingsnį Čikagoje. Vykstant D. Trumpo masinio deportavimo kampanijai, šiuose miestuose buvo pastebėtas federalinių agentų antplūdis, o tai pakurstė protestus prie imigracijos objektų.

„Ne be priežasties turime Sukilimo įstatymą. Jei turėčiau jį taikyti, taip ir padaryčiau“, – Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas.

„Jei būtų žudomi žmonės, o teismai arba gubernatoriai ar merai mus stabdytų, žinoma, taip ir padaryčiau“, – pridūrė jis.

Ilinojaus pareigūnai pateikė ieškinį, kuriuo siekė užblokuoti karių dislokavimą Čikagoje, tačiau teisėja April Perry, kurią paskyrė D. Trumpo pirmtakas demokratas Joe Bidenas, atsisakė išduoti neatidėliotiną laikinąjį apsaugos orderį. Ji ketvirtadienį suplanavo išsamų posėdį dėl šio klausimo ir paprašė vyriausybės informuoti teismą ir pateikti daugiau informacijos.

Diskusijos įsiplieskė po to, kai paaiškėjo, kad respublikonų valdomas Teksasas planuoja į Ilinojų pasiųsti 200 savo federalizuotos nacionalinės gvardijos karių, – šis sprendimas įsiutino gubernatorių demokratą J. B. Pritzkerį.

„Jie turėtų laikytis kuo toliau nuo Ilinojaus“, – pareiškė J. B. Pritzkeris.

Jis taip pat apkaltino reidus Čikagoje vykdančius federalinius imigracijos agentus „chuliganizmu“, „perteklinės jėgos“ naudojimu ir neteisėtu JAV piliečių sulaikymu.

„Baimė ir sąmyšis“

D. Trumpo komentarai apie kelių šimtmečių senumo Sukilimo įstatymą nuskambėjo praėjus vos kelioms minutėms po to, kai J. B. Pritzkeris perspėjo, kad D. Trumpas kurpia iš anksto suplanuotą „smurto eskalaciją“ kaip dingstį pasinaudoti specialiaisiais įgaliojimais.

„D. Trumpo administracija vykdo strategiją: kelti chaosą, baimę ir sąmyšį, sudaryti įspūdį, kad taikūs protestuotojai yra gauja, į juos nukreipiant dujines granatas ir ašarines dujas“, – spaudos konferencijoje sakė J. B. Pritzkeris.

„Kam? Siekiant sukurti dingstį pasinaudoti Sukilimo įstatymu, kad jis į mūsų miestą galėtų pasiųsti kariuomenę“, – dėstė jis.

D. Trumpas savaitgalį leido Čikagoje dislokuoti 700 nacionalinės gvardijos narių, nepaisydamas išrinktų demokratų lyderių, įskaitant J. B. Pritzkerį ir miesto merą, prieštaravimų. Valstijos generalinis prokuroras Kwame Raoulas ir Čikagos advokatas savo ieškinyje apkaltino D. Trumpą naudojantis JAV kariais „siekiant nubausti savo politinius priešus“.

Vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem stojo ginti planą siųsti karius į Čikagą ir pareiškė, kad trečias pagal dydį JAV miestas yra „karo zona“.

D. Trumpas savo ruožtu ir Portlandą pavadino „nuniokotu karo“, tačiau D. Trumpo paskirta apygardos teisėja Karin Immergut laikinai užblokavo karių dislokavimą Oregone, sakydama, kad „prezidento ryžtas tiesiog neatitinka faktų“.

D. Trumpo administracija šį sprendimą skundžia, nurodė Baltieji rūmai.

Sekmadienį paskelbta CBS apklausa parodė, kad 58 proc. amerikiečių prieštarauja nacionalinės gvardijos dislokavimui JAV miestuose.

Ilinojus ir Oregonas nėra pirmosios valstijos, metusios teisinius iššūkius dėl D. Trumpo administracijos sprendimo dislokuoti nacionalinę gvardiją. Kalifornija pateikė ieškinį, kai D. Trumpas anksčiau šiais metais pasiuntė karius į Los Andželą malšinti protestų, kuriuos sukelė susidorojimas su dokumentų neturinčiais migrantais. Atitinkama byla vis dar skinasi kelią teismuose.