JAV prezidentas paaiškino ir jo paskelbtų energetinių paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos logiką.
„Jos susitarė, nes aš pasakiau, kad jos susitarė“, – sakė jis.
Nors akivaizdu, kad susitarimo nėra – V. Zelenskis skaičiuoja, kad nepaisant šio D. Trumpo pareiškimo, Rusija atakavo šešis energetikos objektus Ukrainoje.
Ir kol vieni svarsto, kad D. Trumpo „deal‘as“ su V. Putinu dėl dyzelino – tik triukas prieš vidurio kadencijos rinkimus įtampai dėl išaugusių energijos kainų švelninti, „Reuters“ skelbia trijų šaltinių informaciją, esą šis susitarimas skirtas tam, kad Maskva grįžtų prie derybų stalo.
Apie tai, kas vyksta, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
– Kuri versija jums atrodo įtikinamesnė? Ar tai D. Trumpo siekis švelninti įtampą prieš rinkimus ir kažkaip sumažinti kuro kainos, o gal tikrai tai yra planas sugrąžinti Maskvą prie derybų stalo?
– Atsinaujinęs bandymas ieškoti taikos irgi yra visiškai galimas dalykas. Judesys yra labiau skirtas rinkimams nei sprendimo paieškai, nors kas žino, gal dabar gali atsirasti ir pats sprendimas. Pradžioje tai buvo savotiška naujo taikos proceso imitacija, nes situacija atrodė liūdnai. Dabar mes vis labiau matome, kodėl D. Trumpo administracijai ji atrodo liūdnai, kai yra kalbama apie Ukrainą. Viduje yra labai daug kritikos ne tik iš oponentų demokratų, bet ir iš žiniasklaidos. O statistika atrodo labai liūdnai – penki vizitai į Maskvą ir nė vieno į Kyjivą. Tai, kas įvyko toliau, yra sunkiai protu paaiškinamas dalykas. D. Trumpas pats sukėlė vadinamą Ukrainos klausimą ir pastatė jį į kertinio rinkiminės kampanijos klausimo vietą. Aišku, kodėl tai atsitiko.
D. Trumpui reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl kainos yra aukštos. Normalus atsakymas yra toks, kad vyksta JAV karas prieš Iraną. Jis yra užstrigęs, nors pats D. Trumpas skelbia, kad daug kartų jį buvo pabaigęs. Klausimas, kuris galėjo būti šiuose rinkimuose, yra užstrigęs Hormuzo kanalas ir JAV karas prieš Iraną. Bet kažkas Vašingtone nusprendė, kad šis klausimas yra pernelyg skausmingas ir rodantis didžiules D. Trumpo administracijos spragas. Iš žiniasklaidos aiškėja, kad šis karas buvo pradėtas nedaug pasitariant su generolais, diplomatais ir europiniais partneriais. Tai yra didžiulė spraga, bet kažkas nusprendė, kad geriau yra apkaltinti V. Zelenskį ir Ukrainą. Matyt, buvo nepagalvota ir nepasidomėta socialinėmis apklausomis.
Ukrainos ir V. Zelenskio klausimas iškilo visu smarkumu ir paaiškėjo, kad net respublikonų tarpe yra žmonių, kurie sako: palaukite, čia yra karo auka. Tai yra prezidentas, kuris kovoja už savo šalį. Kodėl buvo padarytas sandoris su V. Putinu dėl dyzelino ir kodėl jo apimtys yra niekingos? Tai visiškai neišsprendžia problemos. Kam reikėjo V. Putinui dar kartą tiesti raudoną kilimą? O kai vėliau respublikonai su demokratais susėdo kalbėtis kartu ir pasirašė kokį nors bendrą dokumentą, tada paaiškėjo, kad blogas yra V. Zelenskis. Nes jis pasakė, kad tai yra silpnas stiprios valstybės veiksmas. Vadinasi, tai yra silpnas D. Trumpo veiksmas, kas reiškia, kad D. Trumpas yra silpnas. Tada, kaip būna iš prezidento D. Trumpo, prasidėjo labai emocinis dalykas prezidento V. Zelenskio atžvilgiu. Spėju, kad gelbėjant situaciją buvo sugrįžta prie to momento, kurį Ukraina seniai kėlė, kad galbūt reikėtų kalbėti bent jau apie dalinius žingsnius. Tai yra vadinamoji energetinė taika arba kad nebūtų daužomi uostai, infrastruktūra ir kiti dalykai. Ilgai nelaukęs, D. Trumpas iškėlė šį klausimą ir pasakė: štai, susitarėme. Tada paaiškėjo, kad nei Maskva, nei Kyjivas negirdėjo apie tokį susitarimą.
Iš to kyla išvada, kad respublikonai ir pats D. Trumpas jaučia labai sudėtingą situaciją dėl artėjančių rinkimų, kad gali juos pralaimėti ne tik Kongrese, bet ir Senate. Tada patys respublikonai pradeda gąsdinti save, sakydami, kad jei demokratai ateis į valdžią, bus ne tik apkalta D. Trumpui, bet ir kitiems jo aplinkos žmonėms. Prasidės tyrimai ir kiti dalykai. D. Trumpo administracija ir jo artimieji priima šį klausimą kaip egzistencinį, žūtbūtinį. Jei iš tikrųjų paaiškėtų, kad dėl taikos buvo pajudėta, būtų tikrai labai gerai.
Trumpo administracija ir jo artimieji priima šį klausimą kaip egzistencinį, žūtbūtinį.
Reikėtų kelti klausimą, kuri problema buvo viena iš esminių, žvelgiant iš Vakarų pusės. Reikia pasakyti, kad ta problema buvo ir Joe Bideno laikais. Tai yra amerikiečių nenoras garantuoti penktojo NATO straipsnio valstybei, kurios nenorima įsileisti į NATO. Nežinau, kiek teisinga yra informacija, kuri pasirodė Vakarų žiniasklaidoje, bet Amerika lyg ir sutinka, kad penktas straipsnis atsirastų. Esminis Ukrainos požiūris yra toks, kad Ukraina turi būti saugi ir kad V. Putinas po kurio laiko nenorėtų vėl toliau pulti Ukrainos teritorijos. Neduoti V. Putinui atsisėsti ant balto arklio reiškia duoti JAV garantijas. O jei būtų garantijos, būtų galima įvesti ir europinį kariuomenės kontingentą, neleisti V. Putinui reikalauti, kad Ukrainos kariuomenės dydis būtų apribotas ir toliau kalbėti apie Ukrainos atstatymą. Jei šie klausimai pajudėtų, tai būtų labai geras dalykas Ukrainai ir Europos regiono saugumui. Bet kadangi į šią istoriją yra daug įsipynusių dalykų, ji atrodo gana klampi ir sunkokai paaiškinama.
– Ar jums atrodo realu, kad D. Trumpas bandytų daryti papildomus žingsnius, kad išspręstų šį karą?
– Dabar jis nelabai turi kito pasirinkimo ir čia atsiranda situacija, kurios anksčiau nebuvo. Jis įlipo į visas šias situacijas – Iranas, daužoma Ukraina, Irane iššaudytos patriotų raketos, kaltinimas prezidentui V. Zelenskiui, dyzelino sandėlis ir daugelis kitų dalykų. Akivaizdu, kad visi jie nuplauktų į šoną, jei staiga atsirastų valia kalbėti apie energetinių apšaudymų nutraukimą. Bet svarbiausias yra kitas klausimas, tas, kurį kėliau nuo pat NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. J. Bideno valdžia nesiryžo pripažinti Ukrainai kelio į NATO ir padaryti jai žingsnius. Tuomet atėjo D. Trumpas ir pasakė, kad su rusais yra daromi susitarimai dėl Sibiro, Arktikos, retųjų metalų, o Ukraina šiam procesui kliudo. Per šiuos dvejus metus žmonės įvairiuose pasaulio kraštuose priprato prie D. Trumpo žodžių, kad reikia pažiūrėti, kas bus po savaitės ar po mėnesio. Gelbėjant rinkimus, turi būti nebe signalas, o tikras žingsnis. Atsitiko situacija, kurią mažai kas galėjo prognozuoti. Dėl to, kad buvo įlipta į visas problemas su Iranu, Ukraina, V. Putinu, dyzelino sandėliu ir kitais dalykais, pirmą kartą staiga prireikė ieškoti realaus sprendimo. Tiesa, stipriai vėluojant.
Dėl to, kad buvo įlipta į visas problemas su Iranu, Ukraina, Putinu, dyzelio sandėliu ir kitais dalykais, pirmą kartą staiga prireikė ieškoti realaus sprendimo. Tiesa, stipriai vėluojant.
– Kaip Ukraina gali išnaudoti šią situaciją ir kaip tai sekasi V. Zelenskiui?
– Iš tikrųjų reikia maksimaliai vengti būti įveltai į demokratų ir respublikonų santykius rinkiminės kampanijos metu. Tai yra esminis dalykas. Antras dalykas, viskas yra daroma teisingai. Po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskis turi pasitraukti, pats V. Zelenskis pasakė, kad nesilaiko šeštos kėdės, tiesiog dabar yra karo metas. Ne tik Ukraina, bet ir kiti Vakarų partneriai turėtų reaguoti į tai. V. Putinas ciniškai pareiškė, kad vieną dieną neapšaudys Ukrainos, jei vyks rinkimai. Ne, ne, mielieji. Buvo pasakyta – 60 dienų. Vadinasi, reikia laukti D. Trumpo palaikymo pozicijos.
Politologai ir ekspertai kelia klausimą, kur yra garantija, kad prezidentas V. Zelenskis dalyvaus rinkimuose. Savo pareiškimais D. Trumpas augina prezidento V. Zelenskio reitingus, tuos, kurie krenta dėl aplinkos korupcijos. Neatmetu varianto, kad per artimiausias keletą savaičių gali pakilti prezidento V. Zelenskio reitingai. Kiti kandidatai yra visų šių procesų šešėlyje. O V. Zelenskio laikysena nelengvoje situacijoje yra visiškai teisinga. Nebus kandidato, palankaus Rusijai. Jei ir būtų, jis negautų balsų. Nebus tokių, kurie sakytų, kad Ukraina kapituliuoja. Ką sprendžia rinkimai? Demokratinei valstybei tai yra gerai, bet jei tikrai norite rinkimų, priimkite rezultatus ir duokite 60 dienų.
Neatmetu varianto, kad per artimiausias keletą savaičių gali pakilti prezidento Zelenskio reitingai.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
