K. Kelloggas pasiūlė, kad britai ir prancūzai galėtų turėti atsakomybės zonas į vakarus nuo Dnipro upės, kurios būtų „užtikrinimo pajėgų“ dalis, o nuo Rusijos okupuotų teritorijų rytuose jas skirtų demilitarizuota zona.

„Tai galėtų atrodyti beveik taip, kaip po Antrojo pasaulinio karo buvo Berlyne, kai buvo Rusijos zona, Prancūzijos zona, Britanijos zona ir JAV zona“, – sakė jis, vėliau socialiniame tinkle „X“ patikslinęs, kad Jungtinės Valstijos savo karių nedislokuotų.

„Jūs esate į vakarus nuo (Dnipro), kuris yra pagrindinė kliūtis“, – sakė K. Kelloggas ir pridūrė, kad šios pajėgos „visiškai neprovokuotų“ Rusijos.

Jis pasiūlė, kad demilitarizuota zona galėtų būti įgyvendinta palei esamas kontrolės linijas Rytų Ukrainoje, rašė „The Times“.

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas ir buvęs D. Trumpo pirmosios kadencijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais 80-metis K. Kelloggas sakė, kad Ukraina yra pakankamai didelė, kad joje tilptų kelios kariuomenės, siekiančios užtikrinti paliaubas.

K. Kelloggas sakė, kad norint užtikrinti, jog britų, prancūzų, ukrainiečių ir kitų sąjungininkų pajėgos nesikeistų ugnimi su Rusijos kariais, reikės sukurti buferinę zoną.

„Pažvelkite į žemėlapį ir sukurkite, jei trūksta geresnio termino, demilitarizuotą zoną (DMZ)“, – sakė jis.

„Jūs turite (...) DMZ, kurią galite stebėti, ir turite šią (...) nešaudymo zoną“, – dėstė K. Kelloggas.

Tačiau jis pridūrė: „Ar dabar bus pažeidimų? Tikriausiai, nes jų visada būna. Tačiau tai stebėti nesunku.“

2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

K. Kelloggas pripažino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nesutikti su šiuo pasiūlymu.

Ukrainos, Rusijos ar kitų šalių reakcijos į šį pasiūlymą kol kas nebuvo.

„Norinčiųjų koalicija“

Vėliau K. Kelloggas patikslino savo poziciją ir „X“.

„Kalbėjau apie atsparumo pajėgas po paliaubų Ukrainos suverenitetui remti. Kalbėdamas apie padalijimą, turėjau omenyje sąjungininkų pajėgų (be JAV karių) atsakomybės zonas ar plotus. Aš NEKALBĖJAU apie Ukrainos padalijimą“, – sakė jis.

Britanija ir Prancūzija vadovauja deryboms tarp 30 šalių „norinčiųjų koalicijos“ dėl galimo pajėgų dislokavimo Ukrainoje, kad būtų sustiprintos bet kokios paliaubos, kurios gali būti sudarytos tarpininkaujant D. Trumpui.

Londonas ir Paryžius galimą karių dislokavimą apibūdina kaip „užtikrinimo pajėgas“, kuriomis siekiama suteikti Ukrainai tam tikras saugumo garantijas.

Tačiau daugybė klausimų lieka neatsakyti – nuo pajėgų dydžio iki to, kas prie jų prisidėtų, kokie būtų jų įgaliojimai ir ar Jungtinės Valstijos jas paremtų.

V. Putinas, valdžioje esantis 25 metus ir ne kartą gavęs pergalę rinkimuose be realios konkurencijos, dažnai abejojo Volodymyro Zelenskio, kaip prezidento, teisėtumu po to, kai 2024 metų gegužę baigėsi Ukrainos vadovo penkerių metų kadencija.

Pagal Ukrainos įstatymus rinkimai negali vykti didelio karinio konflikto metu, o visi V. Zelenskio oponentai šalies viduje sako, kad jokie balsavimai neturėtų būti rengiami, kol karas nesibaigs.

„Jei pasieksite paliaubas, įvyks rinkimai“, – sakė K. Kelloggas.

„Manau, kad Zelenskis yra pasirengęs tai padaryti, kai tik bus nutraukta ugnis ir pasiektas tam tikras sprendimas. Bet tai Ukrainos žmonių raginimas Ukrainos parlamente. Ne mūsų“, – teigė jis.

K. Kelloggas sakė, kad Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai šiuo metu „grįžo į vėžes“, paminėdamas atnaujintas derybas dėl siūlomo susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų išteklių.

Jis teigė, kad artimiausiomis dienomis pareigūnai bandys „verslo sandorį“ paversti „diplomatiniu sandoriu“.