TŪKSTANČIAI UKRAINIEČIŲ PROTESTUOJA PRIEŠ NUMATOMĄ KARIŲ ATITRAUKIMĄ IŠ RYTŲ UKRAINOS

Tūkstančiai ukrainiečių pirmadienį išėjo į Kijevo gatves smerkdami vadinamąją „kapituliaciją“ – planuojamą pajėgų, kovojančių su Maskvos palaikomais separatistais šalies rytuose, atitraukimą – ir ragindami pasiekti pergalę ilgiau kaip penkerius metus trunkančiame kare.

Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai Rytų Ukrainoje vykstančio konflikto veteranų, žygiavo Kijevo centre nešini degančiais fakelais, giedodami nacionalinį himną ir skanduodami prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį nukreiptus šūkius.

Tai buvo antros iš dvejų eitynių Kijeve pirmadienį, kai minima nacionalinė šventė – „Ukrainos gynėjo diena“. Protestuotojai vėliau susirinko centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Spalio 14-ąją taip pat minimos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA), nacionalistų grupuotės, drauge su naciais kovojusios prieš sovietų pajėgas Antrajame pasauliniame kare, įkūrimo metinės. Ši grupuotė yra taip pat kaltinama lenkų ir žydų žudymu.

Nacionalistinės pajėgos šiuo metu tradiciškai rengia „UPA eitynes“, kuriose dalyvauja daug buvusių kovotojų, dalyvavusių konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nacionalistinės organizacijos „Svoboda“ šalininkai.

Kaip informavo policija, apie 6 000 žmonių, įskaitant karo veteranus ir nacionalistus, dalyvavo panašiame renginyje anksčiau pirmadienį.

Protesto dalyviai skandavo „Kapituliacijai – ne!“, „Ukraina svarbiau už viską“ ir „Rusų kalba – šiandien, rusų tankai – rytoj“.

Pirmadienį V. Zelenskis aplankė karius rytinėje Donecko srityje, kur jis susitiko su karių vadais ir apdovanotais kariškiais.

Prezidentas pavadino 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą su separatistais „tiesos momentais“.

„Tauta teturi du kelius šiais momentais: pasiduoti ir išnykti iš Žemės paviršiaus arba gimti antrąkart“, – sakė jis savo kalboje.

Tai buvo jau ne pirmi šalyje rengiami protestai prieš vadinamąjį taikos planą, kuriame numatytas didesnės autonomijos suteikimas Rusijos remiamiems separatistiniams rajonams Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ruošiasi savo pirmajam Europos Sąjungos remiamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tikėdamasis atnaujinti įstrigusį taikos procesą regione.

„Susigrąžinti savo žemes“

Tačiau protestuotojai sako, kad bet koks susitikimas su V. Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

„Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis“, – sakė vienas buvusių kovotojų, pristatęs Mykola.

„Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška „pilkoji“ zona, kurią užims kiti.“

„Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo „Svoboda“ vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

„Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą“, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, sakė jis.

Gegužės mėnesį Petro Porošenką prezidento poste pakeitęs V. Zelenskis žada užbaigti konfliktą šalies rytiniuose rajonuose, bet jo pastangos pradėti naujas derybas su Rusija sulaukia kritikos.

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Po 2014-ųjų Ukrainos revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos šalyje kyla nacionalizmo banga.